12 skyrius

294 25 11
                                    


Viljamas:

Kvailas, aukščiausiosios tarybos susirinkimas vyko toje pat salėje, kur vykdavo ir vampyrų valdančiųjų susirinkimai. Aukščiausiosios tarybos susirinkimas visada vykdavo tos šeimos namuose, kuri jį sukviesdavo. Tai pat, tas kur sušaukdavo  ir vesdavo susirinkimą. Taigi šįkart už viską buvo atsakingas Sebastianas. Aplink ovalų stalą sėdėjome trylika būtybių, septyni tarybos nariai ir šešios dešiniosios rankos, tarybos narių, jų patikėtiniai kitaip tariant. Vienintelis atstovas neturintis dešiniosios rankos buvo Henris žmonių medžiotojas.

Aš sėdėjau šalia Sebastiano, iš dešinės, toliau šalia manęs sėdėjo elfų atsotovas Agilas ir jo patikėtinė Adelija. Toliau galėjai, einant ratu matyti ir sėdinčius likusius: vilkolakį Faustą ir jo patikėtinį Adamą, tada ėjo ragana Ieva, kurią vienintelę čia galiu toleruoti  iš tikrųjų, ir tai tik dėl Marijos, ir jos dešinioji ranką raganius Edmundas, tada sėdėjo ta idiotė fėja Cilina, nemėgau fėjų, jos per daug landžios mano skoniui, ir jos palydovė Maja ir čia prieiname paskutę, bet ne prasčiausią, mūsų bančę, šita net man varo šiurpą savo galiomis. Jos vardas Neimantė, ją atlydėjusi, kaip visada buvo Ofelija.

Kodėl žmogus neturėjo patikėtinio, kaip kiti, nežinau, gal jis buvo, tiesiog vienišas vilkas?

Įdėmiai stebėjau Sebastianą, bandydamas suprasti, ką jis sugalvojo. Garbės žodis, kai jis pradėdavo savos suktus žaidimus, būdavo sunku suprasti, kas ir kaip. Bet toks jau tas Sebastianas. Tiesą sakant nustebau, kai jis paprašė būti jo dešiniąją ranką. Mano ir jo metodai visada buvo mažiausiai skirtingi, tvarkantis su priešais. Aš juos skersdavau iškart. Sebastianas žudydavo tik kraštutiniu atveju. Kristoferis šioms pareigoms būtų labiau tikęs. Taip sakau, ne tik, todėl, kad jis buvo mažesnis beprotis už mane, nedaug aišku mažesnis, bet vis tiek mažesnis. Bet ir todėl, kad jis buvo Sebastiano brolis, pagal kraują. Aš nors užaugęs, kaip jo brolis, nesu to paties kraujo. Bet jeigu Sebastianas nori manęs savo pusėje, aš joje busiu, kol jam reikės.

Sebastiano veidas nerodė jokių emocijų, kai jis numetė ant stalo, savo gauta vendetos laišką.

-Ar tai grasinimas mums? - tarė elfas.

-Ne, aš ne toks kvailas, - tarė Sebastianas, - kad grasinčiau tarybai. Bet kažkas yra, nes šį laišką gavau asmeniškai.

-Žinai kieno tai darbas? - paklausė ragana.

-Ne. Bet įtariu, jog tai kažkas iš tarybos.

-Negali mesti tokių kaltinimų be įrodymų, - tarė elfas.

-Aš nieko ir nekaltinu. Kaip sakiau tai tik įtarimai.

Pažvelgiau į Faustą, kaip jis reaguos į  Sebastiano keliamas manipuliacijas, kai žino tiesa. Bet nieko, jis tylėjo ir vaidino tokį patį sutrikusį, kaip kiti.

-Kol kas, dar aiškinuosi tiesą. Tenorėjau pasakyti, kad mums visiems reikia būti atsargiems, nes kad ir kas atsiuntė šį laišką. Jis ne tik sugebėjo įsibrauti į dvarą pilną vampyrų, bet netgi sužeidė mano brolio mergina.

-Šviesiaplaukę merginą? - paklausė elfas su keistu susidomėjimu.

-Taip. Emilija, - kilstelėjo antakį Sebastianas.- Pažįsti ją?

- Susipažinau čia atvykęs. Tarkime teko pasisveikinti čia atvykus, - keistai nusišypsojo elfas.

Sebastianas tik linktelėjo, neklausinėdamas toliau.

-Įtari ką konkrečiai? - paklausė bančė.

-Taip, bet be įrodymų nekaltinsiu nieko, tai būtų kvaila. Be to aš galiu ir klysti.

Aušra (antra knygos "Tamsa" dalis)Where stories live. Discover now