Lolita. [✔️]

22.

- Ir ką mes čia veiksim? - paklausiu nepakeldama akių.

- Stebėsim Travisą.

- Ką?

Pakeliu akis ir iš kart pamatau Travisą su keliais kitais vaikinais. Jis besijuokdamas užlipa ant riedlentės ir nudarda staigiai žemyn.

- Jeigu nori skambinti Sam, daryk tai dabar pat.

Išsitraukiu telefoną ir kelias minutes spoksau į juodą ekraną. Atrakinu jį ir nueinu į žinutes. Tai, kad Alaska ištrynė jo numerį iš adresatų nieko nepakeitė, jis vistiek liko žinutėse.

- Neskambinsiu, - burbteliu pavartydama akis. - Atrodysiu kaip idiotė.

- Tada einam, pasisveikinsim su Travisu, - ji mosteli galva link vaikinų ir aš linktelėjus nuseku jai iš paskos.

•••

- Nakvok pas mane, - paprašau, kai jau sutemus ėjome namo.

- Gerai, - linkteli Fergė įsikibdama man į ranką.

Atidarau namų duris. Mama virtuvėje atsirėmusi į spintelę gurkšnoja vyną. Jos veidas atsipalaidavęs, akys švelniai primerktos.

- Sveika, Ferge, - žvaliai pasisveikina ji ir Fergė plačiai nusišypso. - Puode rasit troškinio. Jeigu ko reikės, būsiu viršuj, - ji padeda taurę ir niuniuodama pradeda lipti laiptais į viršų.

- Oho, - nustebusi pakeliu puodo dangtį, nuo vištienos kvapo mano skrandis lyg pasiunta.

- Nejaugi ji tikrai taip senai gamino valgyt, kad taip nustebai? - nusijuokia Fergė pasiimdama lėkštę.

- Patikėk, tikrai senai, - pakratau galvą įsidėdama troškinio.

- Dabar mūsų eilė atsipalaiduoti, - mirkteli Fergė paimdama butelį kurį paliko mama ir kikendama pastato jį ant stalo.

- Šį kartą neatsisakysiu, - nusišypsau ištraukdama dvi taures.

Kelios taurės ir aš jau jaučiuosi kaip didinga dama. Troškinio suvalgom daugiau negu abidvi tikėjomės. Per daug negeriam. Neturėjom tikslo prisigerti, turėjom tikslą pajusti palengvėjimą ir laimę. Būtent tai ir nutiko.

- Einam kur nors dar pavalgyti, - tyliai juokiasi Fergė audamasi batus.

- Kiek valandų? - sušnabždu darydama tą patį. Lėtai atsitiesiu, vaizdas šiek tiek pasisuka.

- Pirma, - ji įsideda telefoną į kišenę. - Dar gausim mokamo maisto.

Nusijuokiu ir mums išėjus užrakinu duris.

Man taip patinka vaikščioti naktį! Ta dangaus tamsa, tos žvaigždės, tas jaukumas ir tos miesto šviesos. Galėčiau būti naktinė persona.

Su Ferge įsėdam į pirmą pasitaikiusį autobusą ir nejučia nuvažiuojam į patį miesto centrą, kur kiaurą parą verda gyvenimas.

Įeinam į jaukiausiai atrodančią kavinę, Fergė išsitraukia savo ypatingąją kortelę.

- Nemanai, kad ji limituota? Tu per dažnai ją naudoji, - nusijuokiu išsitraukdama savąją.

Kažkas kalbėdamas telefonu įeina į kavinę, sustingstu.

- Ką turi omeny sakydamas, kad jis nesutiko? Šūdas, Merfi, ten sukasi sušikti du milijonai!

Lėtai atsisuku ir pamatau Sam. Pagavęs mano žvilgsnį jis akivaizdžiai sureaguoja.

- Paskambinsiu tau vėliau, - vaikinas padeda ragelį ir greitu žingsniu pradeda artintis prie manęs.

- Kas gi čia? - sukikena Fergė man į petį.

- Ką veiki taip vėlai centre? - jo rimtas balso tonas nesugeba pralaužti mano vyno skydo.

- Valgau, - atsakau, tas kažkodėl labai prajuokina Fergę.

- Jūs girtos?

- Mes negirtos, mes laimingos, - atšauna Fergė staiga baisiausiai įsižeidusi.

- Prašau, važiuok namo, - atsidūsta jis patrindamas sau smilkinį.

- Žinai ką, - šypsodamasi palinkstu į priekį. - Tokie kaip tu mano, kad gali visus ir viską kontroliuoti. Bet aš atėjau čia skaniai pavalgyti, ir net tu to nesustabdysi! - atsisuku į padavėją. - Mums visus patiekalus iš pirmo meniu puslapio, - Fergė džiauksmingai aikteli, Sam galvoja, kad aš idiotė.

Velniop tą šiknių.

Samuelis

- Atsiskaitysit grynais, ar kortele?

- VIS Kortele, - Lolita pasididžiuojančiai padeda kortelę su užrašu "Very Important Student" ant stalo. Mergina linkteli ir perbraukia kortele per aparatą.

Jis nesureaguoja.

- Atsiprašau, bet kortelė atmesta, - ji susnervinus.

- Kaip tai atmesta? - Lolita staiga pasiunta. - Braukit dar kartą!

- Nieko, - padavėja krato galvą po dar kelių bandymų.

- Dar kartą!

- Panele...

- Ei, - atkreipiu merginos dėmesį, - Aš sumokėsiu, - lėtai sudėlioju lūpomis žodžius ir ji nežymiai linkteli.

- Atsiprašau, tai buvo klaida. Kortelei viskas buvo gerai, - nusišypso padavėja apmestinai perbraukdama kortelę. - Sėskit prie trečio staliuko.

- Taip ir maniau, kad jai viskas gerai, - Lolita piktai išplėšia jai iš nagų kortelę ir kartu su drauge nueina šalin.

Mano širdis smarkiai daužosi.