Lolita. [✔️]

35.

t. w.

po kelių savaičių

Nemaniau, kad kažkada mano ir Sam santykiai galutinai iškils į viešumą. Žinoma, tėtis tuom pasirūpino labiausiai, kad tik atbaidytu mus vienas nuo kito. Nebeleidžiu pas jį savaitgalių, jis pats pareiškė, kad nebenori manęs matyti. Jeigu atvirai, man nuo to palengvėjo.

Alaska su Ferge atrodo lyg labiau atsipūtusios, kad nebeturi saugoti didelės paslapties, Travisas su manimi nebesikalba, Džeimas ir Kalebas elgiasi kaip paprastai.

Mokykloje viskas nurimo vos per savaitę. Bijojau, kad tai truks ilgai ir, kad galiausiai tiesiog nebekelsiu ten kojos. Dabar galima pamanyti, kad Sam net neegzistuoja ir aš gyvenu savo pilką gyvenimą kurį turėjau prieš sutinkant jį.

Kalbant apie Travisą, jis vengia manęs. Nors ir prisipažino apie savo simpatiją Fergei, vaikinas daugiausiai laiką leidžia su Ana ir Gareta vis smerkiamai pasižiūrėdamas į savo du geriausius draugus mieliau leidžiančius laiką su mumis, o ne su juo.

Mano mama džiaugiasi dėl manęs. Jai nuoširdžiai patinka Samuelis. Neturėčiau būti nustebusi. Vis dėl to ji mano mama, artimiausias žmogus man - ji visada palaikytų mane ir logiškai vertintų mano pasirinkimus.

Kartais pagalvoju kiek šita pasaka tęsis. Kai baigsiu mokyklą, Sam nori mane išsivežti į Floridą. Apsigyventumėm kartu, aš mokinčiausi universitete ir statyčiausi gyvenimą su mylimiausiu žmogumi šalia. Viskas atrodo taip artima ir ranka pasiekiama, bet vis primenu sau, kad taip atrodo tik mano paaugliškoms smegenims.

- Apie ką galvoji? - paklausia Sam pirštų galiukais perbraukdamas per mano ranką, pasižiūriu į jį.

Sėdžiu ant jo stalo kol jis užsiema savo reikalais. Šiltai šypteliu jam, jo akys blyksteli. Taip paprastai atrodo mūsų vakarai. Dažniausiai nakvoju jo bute, beperstojinis jo turėjimas šalia lyg priklausomybė.

- Man nuobodu, - tariu užversdama jo kompiuterį, jis reikšmingai į mane pasižiūri.

- Gerai, - Sam atsistoja man tarp kojų ir padeda savo rankas man ant klubų. - Ką nori veikti?

- Nežinau, - tariu prieš jam švelniai mane pabučiuojant.

Suimu jo veidą delnais, Sam prisispaudžia prie manęs. Bučinys darosi vis grubesnis, man pradeda trūkti oro.

Sam palieka šlapius bučinius ant mano žandikaulio ir kaklo, užverčiu galvą ir užsimerkiu.

Viskas. Tik toli mes ir buvom nuėję per visą savo draugystę.

Galvoju nukelti dalykus šiek tiek toliau. Nuvelku jo palaidinę ir pirštų galiukais braukiu per įkaitusią jo kūno odą, nejučia suaimanuoju vien dėl vaizdo kurį matau.

Nenoriu, kad mes sustotumėm čia. Susijaudinimas mano kūne muša šimtuką, man virpa kojos. Jo rankos pradeda lįsti po mano suknele, noriu, kad jis paliestų mane visur. Ausyse girdžiu savo širdies plakimą ir mūsų sunkų kvepavimą, lūpomis braukiu per jo kaklą nagais brėždama linijas ant jo nuogų pečių.

- Sam, - sušnabždu. - Paliesk mane, prašau. Man reikia tavęs.

- Lolita, - jis atsidūsta atremdamas kaktą į mano petį. - Tu žinai, kad negaliu.

- Prašau, - toliau maldauju. - Niekam nebūtina žinoti.

- Lolita, - jis pakartoja mano vardą ir kietai sučiaupia lūpas. Ir vėl lūpomis liečiu jo kaklą ir pečius, jis užsimerkia užvertęs galvą ir sunkiai iškvėpia orą pro nosį.

- Aš žinau, kad tu daug kartų galvojai apie tai, - pasižiūriu jam į akis. - Koks skirtumas kada? Aš visada buvau pasiruošusi tau atiduoti visą save.

Sam vėl prisiliečia prie mano lūpų nuvilkdamas mano suknelę ir užsikelia mane ant savo liemens, apsiviju rankomis jo kaklą.

Neilgai trukus pajuntu minkštus patalus, Sam lūpos pradeda švelniai leistis žemyn mano pilvu.

Nesugebu apie nieką mąstyti tik apie tai, kas dabar vyksta ir nutiks. Visada galvojau, kad nekęsčiau savęs jeigu praleisčiau progą su juo nueiti per toli.

Vien faktas, kad negalima taip elgtis veda mane iš proto.

Dabar bereikia melstis, kad niekas mums nesutrugdytų.