Lolita. [✔️]

31.

- Susitikinėji su mano broliu?

Pasižiūriu į pasimetusį Traviso veidą. Pradedu juoktis, jam lyg palengvėja.

- Žinoma. Ką dar sugalvosi, kad dirbu cirke?

- Ana yra mergina kurios plaukų dažai per daug pažeidė smegenis. Manau čia ir baigsim, - taria Fergė bandydama atplėšti savo sausainių pakelį. Travisas padaro tai už ją. - Ačiū, - atšauna Fergė sutrypdama trupinėlį romantikos.

- Haha, žinot, aš prie patyčias, - taria Alaska paimdama iš Fergės sausainį.

- Čia ne patyčios, - Fergė pavarto akis pakišdama savo sausainius po stalu. - Čia faktai.

- O plaukų dažai gali prasigerti iki smegenų? - paklausia sutrikusiu balsu Džeimsas.

- Jo plaukai dažyti, - sušnabžda Alaskai į ausį Kalebas.

- Aaa, - ji išsižioja linktelėdama.

- Prisiekiu, jūs tokie keisti, - pakratau galvą.

•••

- Labas!

Abejingai pasižiūriu į prie mano spintelės stovintį vaikiną. Tankūs, šviesūs plaukai, rudos akys. Atidarau savo spintelę ir pradedu į ją krauti nereikalingus daiktus.

- Labas, nors net neįsivaizduoju kas esi, - atsakau stengdamasi nekreipti į jį per daug dėmesio.

- Juokauji? Sėdim kartu per chemijos bandymus, - jis atrodo nusivylęs.

- Tikriausiai neatkreipiau dėmesio.

- Juokauji, - pakartoja jis susikišdamas rankas į kišenes.

- Ne. Kažko reikėjo? - paklausiu uždarydama spintelę. Dabar visas mano dėmesys sutelktas į jį.

- Pagalvojau, kad jeigu neturi savaitgalio planų...

- Aš turiu planų, - atsakau. - Taip pat turiu ir vaikiną.

- O, - jis lyg kažką prisimena. - Turi omeny tą turčių?

- Kodėl visi apie tai kalba? - susierzinusi pasižiūriu jam į akis.

- Ana turi įdomių nuotraukų!

- Aš tikiu, kad Ana turi įdomių nuotraukų, - piktai nusijuokiu. - Ko tik ji neturi. Jeigu taip, tai ko varginies? Juk man patinka vyresni, negirdėjai?

Nesulaukiu jo atsakymo ir nueinu šalin. Jis rėkia kažką, užsikišu ausis ausinėmis.

Skubu pas savo "vyresnį".

•••

Sėdžiu ant Sam stalo ir stebiu kaip jis deda savo parašus vis ant skirtingų eilučių. Jo rankos mane hipnotizuoja, negaliu atitraukti akių.

- Tu išalkus?

Pakratau galvą ir švelniai jam nusišypsau. Jis taip pat šypsosi.

Tas keistas dalykas. Kai esu su juo, atrodo, kad visas likęs pasaulis neegzistuoja. Tik jis ir aš. Mes lygūs.

Nežinau, ar kažkada buvau tokia laiminga. Nemaniau, kad surasti savo laimei man užteks tik vieno žmogaus. Mano paauglės smegenys alpsta, kad taip bus amžinai, nes tiesiog neįsivaizduoju pabaigos.

Nebeįsivaizduoju savęs be jo.

- Kai baigsiu, galėsi išrinkti vietą mūsų vakarienei, - taria jis suimdamas mano ranką. - Ką manai?

- Turi omeny, iš kur užsisakysim maistą?

- Ne, turiu omeny normalią vietą, - mano širdis suspurda. - Noriu parodyt tave.

Nuo šypsenos man paskausta veidus, džiugiai nusijuokiu ir rankomis apsiviju jo kaklą.

- Tu tikras tuom?

- Visiškai, - jis šypteli žiūrėdamas į mane iš apačios. - Kiek gi galėčiau slėpti savo gražųjį drugelį?

Gražųjį drugelį.

Ir vėl. Paprasti žodžiai reiškiantys tiek daug.

•••

Maniau, kad bus nejauku. Deja, net nepajutau kaip prabėgo vakaras. Viskas ką mačiau, tai jo akys. Užsimiršusi net nekreipiau dėmesio į aplinką.

- Sveika, - mama apsimeta, kad daro kažką virtuvėje. - Kaip diena?

- Ilga, - atsakau atsisėsdama ant stalo. Kelias minutes tabaluoju kojomis. Nežinau kaip pradėti pokalbį.

- Nori kažką pasakyti? - ji lyg perskaito mano mintis.

- Taip, - numykiu. - Gal prisėsk?

- Nesijaudink, - ji nusijuokia. - Kalbėk, aš laukiu.

- Įsimylėjau, - tariu atsidūsdama.

- Kaip miela.

- Mama, aš rimtai. Susitikinėju su kai kuom.

- Gerai, - ji nusijuokia. - Kas tas laimingasis?

Giliai įkvėpiu.

Vienas.
Du.
Trys.

- Samuelis Vilkinsonas.

Iš jos rankų iškrenta puodelis.

________
😘