Soulmate // z.m ✔️

Aštuoniasdešimt pirma dalis

// Zayn Malik

Stebiu Emily, kuri ramiai gurkšnoja kavą. Ji vis nepatraukia akių nuo to dokumento, kuriame rašo, kad mes esame susituokę. Tai kažkodėl glosto man širdį. Emily veide atsirado šypsena bežiūrint į jį.

"Kas?" Paklausiau jos, kai ji pakėlė žvilgsnį į mane.

"Bandau įsivaizduoti mudviejų vestuves" Su plačia šypsena ištarė ji.

"Jos būtu nuostabios" Taip pat nusišypsodamas atsakiau.

Krūtinę nudiegė skausmo banga. Mano šonkauliai nei truputį nėra sugiję, o aš vaikštau apsimesdamas, kad jie sveiki. Skausmas kartais ima viršūnė, net vaistai nuo skausmo nepadeda.

"Zayn?" Emily susijaudinęs balsas pasiekė mano ausis, bet per miglą išgirdau.

Kelis kartus sumirksėjau ir mano rega pagerėjo. Atitraukiau ranką nuo pilvo ir sušvelninęs žvilgsnį vėl žvelgiau į merginą priešais save. Nežinau, ką dabar daryčiau jei nebūčiau jos sutikęs. Ji visas mano gyvenas. Ji mano ramybė.

"Viskas gerai?" Susirūpinusiu balso tonu paklausė.

"Taip" Ramiai atsakiau.

Kai žiūriu į ją, man atrodo, kad vis gaunu naują raminamųjų dozę. Švelniai nusišypsojau.

"Kodėl tave taip greit paleido iš ligoninės?" Ji sutrikusi paklausė. Šito nenumačiau, kad ji paklaus.

"Nes pasveikau" Greitai atsakiau, išsitiesdamas.

"Zayn" Emily suriko iš susijaudinimo ir atsistojusi priėjo prie manęs, "tavęs juk neišleido?" Ji piktu balsu pridūrė.

"Pats išsirašiau" Nusijuokiau tai pasakęs.

Nustojau juoktis, vos pamačiau piktą Emily veido išraišką. Labai piktą. Ji sukando dantis ir priėjusi liepė man atsistoti.

"Važiuojam į ligoninę" Ji piktu balsu pareiškė.

"Ne" Atsitraukiau nuo jos, "kol aš ten gulėjau, tu sugebėjai susižadėti su Paul, neleisiu, kad dar ką nors iškrėstum" Piktu balsu pridūriau.

Negaliu nuspręsti kas labiau skauda: nesugiję šonkauliai ar mintis, kad Emily gali ištekėti už Paul.

"Zayn, prašau, tu niekuo nepadėsi būdamas blogos būsenos" Emily švelniai pasakė prieidamas arčiau manęs.

Nieko nelaukęs įtraukiau jos mažą kūnelį į savo glėbį ir stipriai apsikabinęs, priglaudžiau kaktą prie jos viršugalvio.

"Su viena sąlyga" Sukuždėjau užsimerkdamas.

"Kokia?" Mano veide atsirado šypsena.

"Prižadėk, kad nesistenksi panaikinti vedybų sutarties" Vis dar šypsodamasis pasakiau.

"Zayn" Ji atsitraukė, "aš negaliu"

"Žinoma, kad gali" Paprieštaravau, "net nebandyk to dokumento sunaikinti ar stengtis, kad jis negaliotu, nes prisiekiu, Emily, aš paimsiu šautuvą ir pats nudėsiu Paul" Piktu balsu išrėžiau.

"Tu negalėtum" Ji prisimerkė.

"Dar ir kaip galėčiau" Rimtu balsu atsakiau.

// Emily White

Nuo to laiko, kai Zayn išėjo, sėdžiu žiūrėdama į vedybų sutartį, nesugalvodama ką daryti. Aš privalau tekėti už Paul, bet puikiai supranti, kad šis dokumentas man neleis to padaryti, kaip ir Zayn, kuris jau žengė pirmąjį žingsnį trukdydamas viskam. Perbraukiau per savo plaukus pirštais, leisdama kelioms ašaroms išslysti iš akių.

"Ką veiki?" Mielas Abbey balsas pasiekė mano ausis. Atsidususi pažvelgiau į ją.

"Mąstau" Tyliai atsakiau.

Ji priėjusi paėmė popierių ir staigiai pažvelgė šokiruota į mane.

"Tu Zayn Malik žmona?" Sutrikusi paklausė.

"Šiame dokumente taip rašoma" Atsakiau trumpai užmerkdama akių vokus.

Nesugalvoju, kaip turėčiau pasielgti. Aiškiai suprantu, kad jei pasirinksiu Zayn, nukentės ne tik mano tėvas, bet ir jis pats. Jei pasirinksiu Paul, Zayn liks įskaudintas, bet sveikas. Denny jau ėmėsi visų nešvarių darbelių stipriai sužalodamas rudakį. Nenoriu, kad dar kartą jis nukentėtų, bet tuo pačiu nenoriu jo prarasti visiems laikams.

"Zayn suklastojo mano parašą, kad netekėčiau už Paul" Plačiau paaiškinau jai.

"Jis tikrai tave labai myli" Pakėlusi antakius pasakė.

"Velnias" Sumurmėjau užsidengdama veidą delnais, "ką man daryti?"

"Pabėk su juo" Abbey gūžtelėjo pečiais. Papurčiau galvą, "palauk, juk tavo tėvas įsiskolino Paul šeimai?" Ji prisimerkusi paklausė.

"Taip" Linktelėjau.

"Vadinasi tau tereikia atiduoti skolą"

"Iš kur aš gausiu tokią sumą pinigų?" Nusijuokiau.

"Tikiu, kad Zayn tau duotu" Abbey pasakė.

"Nežadu imti iš jo pinigų" Paprieštaravau, kiek suirzusi.

"Todėl aukosi savo gyvenimą? Aplamai tu nesi kalta, dėl to, kad tavo tėvas įsiskolino. Aš vietoj tavęs tiesiog pabėgčiau visiems laikams. Lai atsako tavo tėvas pats" Kiek piktesniu balso tonu ji ištarė.

Atsidusau. Mano galvoje verda tiek daug minčių, bet nei viena nepadeda apsispręsti. Aš begalo myliu tėtį, bet mintis, kaip jis pasielgė su manimi, mane vis iš lėto žudo. Pasiėmiau telefoną į rankas ir susiradusi mamos numerį, paspaudžiau skambinti.

"Alio" Vos jos švelnus balsas pasigirdo telefone, mano skruostais pradėjo ristis ašaros.

"Mama, padėk" Suverkšlenau į telefoną.