Soulmate // z.m ✔️

Šimtas šešta dalis

// Emily White

Protarpiais girdžiu Abbey pasakojimą apie jos su Rick romantišką vakarą. Bet negaliu nustoti galvojus apie savo bėdas. Tikriausiai turėjau iš karto pasakyti tiesa ir laukti blogiausio, o dabar net neturiu minties, kaip viską pasakyti Zayn.

"Ar tau viskas gerai?" Abbey paklausė, kai suprato, kad jos nesiklausau.

"Taip" Greitai atsakiau, pažvelgdama į ją.

"Ar girdėjai, kad Haris užtaisė vaiką kažkokiai merginai?" Abbey ištarė nustebusiu veidu, "Rick man pasakė prieš kelias dienas"

Prasižiojau jai atsakyti, kad žinau, bet gal turėčiau jai pasakyti tiesa? Bet taip pat yra mažas šansas, kad ji prasitars savo vaikinui, o tada aš būsiu priversta pasakyti Zayn.

"Um" Išlemenau. Sukandau apatinę lūpą nuleisdama akis žemyn. Abbey susiraukė, tada jos akys išsipletė.

"Nėra jokios mergos" Lyg susiprotėjusi ištarė, "tu laukiesi, tiesa?" Pridūrė itin lėtai.

Mano akyse akimirksniu pasirodė ašaros. Lėtai linktelėjau ir susiėmiau už burnos. Abbey staigiai mane apsikabino, kartodama, kad tai nuostabu ir ji labai džiaugiasi tuo.

"Aš nežinau, kaip man pasakyti Zayn" Ištariau tyliai, valydamasi ašaras.

"Paprastai. Tiesiog nueik ir pasakyk" Abbey gūžtelėjo pečiais.

"Tu nesupranti. Zayn nenori vaikų" Atrodo šie žodžiai kirto į mano krūtinę.

Abbey atsiduso. Pastaruoju metu viskas eina link blogo. Nesvarbu ką daryčiau, viskas tampa siaubinga.

"Bet juk jis tave myli. Tu esi visas jo gyvenimas, aš manau, kad jis laimingas" Ji paglostė mano nugarą.

"Bet tu nematei jo, kai jis laikė rankoje tą testą ir, kokiu tonu jis kalbėjo. Net nežinodamas, kad tikrai mano, jis jau kaltino mane" Leidau ašaroms riedėti skruostais.

"Emily" Liūdnai ištarė ji, "tiesiog pasakyk jam"

Papurčiau galvą.

"Aš sugalvosiu, kaip viską išpręsti ir jis niekada to nesužinos" Nuleidusi akis atsakiau.

Abbey ruošėsi kažką dar sakyti, bet iš mano senojo kambario išėjo visas apsimiegojes Haris. Galvojau, kad jo nėra namie. Staigiai nusivaliau ašaras ir pasiėmiau į rankas kavos puodelį.

"Sveikos merginos" Ištarė kimiu balsu.

"Labas" Abi vienu metu atsakėme.

Kol Haris buvo virtuvėje, pasakiau Abbey, kad jam nesakytu nė žodžio apie tai, ką kalbėjom.

"Ar Zayn tiki tavimi?" Paklausiau jo, kai jis grįžo į svetainę.

"Lyg ir. Daug primaliau jam šūdo" Atsisėsdamas ant fotelio ištarė.

"Gerai" Tyliai ištariau, "lai taip ir lieka. O esi suplanavęs, ką pasakysi visiems, kai jie klaus ką darysi su vaiku?"

"Jau klausė iš tiesų. Pasakiau, kad mergina dar jauna ir pati nenori vaikų, tai nusprendėme darytis aborta" Greitai atsakė.

Abbey piktai pažvelgė į mane. "Aš manau, kad Emily turi pasakyti Zayn" Ji prisidėjo.

"Aš ir taip manau, bet spręsti jai" Haris šyptelėjo atsakęs.

"Jūs nesuprantat manęs" Purtydama galvą atsakiau, "yra viena galimybė iš milijono, kad jis bus laimingas, visos kitos galimybės, kad jis mane užmuš"

"Neužmuš" Abbey pavartė akimis, o Haris nusijuokė.

Žinoma neužmuš, bet tikriausiai lieps darytis abortą arba tiesiog paliks, nors iš to kiek jį pažįstu neatrodo, kad galėtu palikti, bet tikiu, kad mane kaltintu visą likusį gyvenimą.

"O, kai jūs kalbėjotės apie viską, koks buvo Zayn?" Paklausiau Hario. Jis susimąstė.

"Sunku pasakyti"

"Kodėl?" Susiraukiau.

"Jis atrodo tavimi tada nepatikėjo, bet manimi tikėjo. Zayn atrodo vis dar galvoja, kad iš tiesų tu laukiesi, bet po visko, kai su juo pasikalbėjau, patikėjo manimi ir atrodo, lyg nusiramino" Haris lėtai išdėstė, tarsi nenorėdamas.

"Nusiramino?" Ištariau. Haris linktelėjo.

Vadinasi jam ramiau, kad aš nesilaukiu. Tad tuomet lai taip ir lieka.

"Jūs abu privalot tylėti apie tai, kad aš laukiuosi" Griežtai ištariau. Abbey atsiduso, bet linktelėjo, o Haris liūdnai nusišypsojo.

Vadinasi jis niekada to nesužinos.