Soulmate // z.m ✔️

Septyniasdešimt aštunta dalis

// Emily White

Atsisėdau ant kedės Zayn palatoje. Perbraukiau delnais per veidą, po to plaukus, pasirėmiau ranka galva, užmerkdama akių vokus. Vaizdas, kaip jis griūva visas kruvinas, neišeina iš mano minčių. Denny sumušė jį su kastetu ant pirštų, ko net aš nepastebėjau. Aš esu dėl viso šito kalta, jei būčiau pasakius Zayn tiesą, nebūtų to įvykę. Nereikėjo man palikti jo miegančio ir išeiti iš jo namų. Turėjau likti.

"Emily" Pakėliau akis į Danielį, kuris įėjo pro palatos duris. Jis ištiesė link manęs vandens stiklinę.

"Nenoriu" Girgždančiu balsu atsakiau.

Aš esu kalta, dėl visko kas čia vyksta. Ypač jų visų gyvenimuose, jie bando mane apsaugoti, kas yra neįmanomą. Paul niekada neleis man ir Zayn būti kartu, o aš laikausi tų bevaisių vilčių. Atsistojau iš savo vietos, prieidama prie Zayn lovos. Jo visas veidas nusėtas mėlynėmis bei įbrėžimais, paakiai patinę, o šonkauliai sulaužyti. Sukūkčiojau pritūpdama prie jo.

"Emily neverk" Zayn sušnabždėjo, slogiu balsu.

"Aš labai atsiprašau" Ištariau žiūrėdama į jo rudas akis, "aš tu-riu tau ta-i papasakoti"

Jis vaikinas, kuris leido man pasijusti gyvai iš naujo. Aklai mane saugojo, ketindamas net paaukoti savo gyvybę. Ar taip vadinama besąlygiška meilė?

"Mano tėtis, mane pažadėjo jam" Sukuždėjau pradėdama dar stipriau verkti ir padėjau galvą ant baltų patalų.

Atsistojau priešais tėti, suraukdama kaktą. Matau už jo stovintį vaikiną, kuris lenktyniavo kartu su Zayn ir naudojosi juo. Visiškai nesuprantu, kas per velniava čia vykstą.

"Paaiškink man" Vos ne šaukdama pasakiau. Pyktis liejasi per kraštus. 

"Tu jau žinai tą dalį, apie tai, kai susitariau su negerais žmonėmis" Tėtis sunkiai pasakė, "aš susitariau duoti jiems kai ką mainais už pinigus"

"Ką jiems pažadėjai?" Mano akys laksto tarp tėčio ir to vaikino už jo.

"Paul tėvui pažadėjau tave" Tėtis pasakė, priversdamas mane aiktelėti.

"Tu ką?" Surėkiau.

"Kol buvau dingęs, jie rado mane. Mes kaip ir susitarėm. Tuomet tu išvykai į Niujorką, Paul tėvas leido vystytis tavo karjerai, nes jis manę, kad jo sūnus dar nepakankamai subrendęs vestuvėms. Vėliau sužinojau, kad tu esu susieta su Zayn. Paskambinau jam sutardamas tavo apsaugą, kad nenuskriaustų Paul šeima. Pamaniau, kad išlošiu laiko, viskam sutvarkyti. Bet Paul nori tavęs ir to nebeįmanomą ištaisyti" Tėtis plačiau paaiškino.

"Aš žinau visą tiesą" Zayn sunkiai ištarė, "nuo A iki Z. Tavo tėvas man papasakojo, kai susitikau susitarti dėl tavo apsaugos"

"Tuomet suprasi mane, jei paliksiu tave visiems laikams" Mano visos kūno ląstelės pradėjo drebėti. Atsistojau paeidama toliau nuo jo.

Nenoriu, kad Zayn ar kas nors kitas man artimas žmogus kentėtu, dėl mano tėvo kaltės. Jei nebūtu manęs, viskas būtu tvarkoje.

"Emily, ne" Zayn bandė atsikelti, bet staigiai susiraukė, vėl atsiguldamas.

"Myliu tave" Ištariau, paskutinį kartą žvelgdama į jo rudas akis, kurias taip myliu.

Apsisukusi pradėjau eiti link durų. Danielis pastojo man kelią. "Emily atleisk man, aš nežinojau to" Jis liūdnai pasakė.

Menkai šyptelėjau ir palikau palatą, girdėjau sau už nugaros Zayn riksmą. Susiėmiau už burnos, kad nepradėčiau garsiai kūkčioti. Palikau ligoninę, kartu joje palikdama savo sudaužytą širdį.