Septyniasdešimt antra dalis

2.6K 163 6
                                    

// Zayn Malik

Emily sėdi ant kedės sukaustyta. Ji kažką mąsto, nes jos akys laksto. Vos Jacob baigė beveik viską pasakoti, ji pakilo iš savo vietos.

"Kur eini?" Susiraukiau pats nuo savo šalto tono. Emily krūptelėjo, bet nepažvelgė į mane.

"Į tualetą" Tyliai atsakė. Stebėjau, kaip ji dingsta už tualeto durų.

Jacob vargiai atsiduso ir atsigėrė viskio. Padariau tą patį. Užverčiau akis. Šiandien velniškai sunki diena. Pažvelgiau į Jacob, sukandęs dantis. Šiame pasaulyje tiek daug melo.

"Ji privalėjo sužinoti tiesa" Pasakė jis pamatęs, kad žiūriu į jį.

Vaikinai taip pat atėjo prie baro. Įpyliau jiems viskio, tik Haris paprašė alaus.

"Aš nebuvau jos apsauginis" Tyliai pasakiau, prisiminęs Jacob žodžius. Jis jai pasakė, kad buvau jos apsauginis. Aš nebuvau toks.

Stipriai užmerkiau akis. Jis dar nežino tiesos, kad mudu buvome kartu. Kad pasipiršau Emily. Kad beprotiškai įsimylėjau jo dukrą. Man skauda krūtinę nuo vaizdo, kaip ji sėdi ant kedės verkianti ir galvojanti, kad viskas jos kaltė, o aš tebuvau, suknistas jos apsauginis.

"Ką?" Jacob susiraukė. Visi vaikinai pažvelgė į mane liūdnais žvilgsniais.

"Aš myliu Emily" Pripažinau jam. Jacob išsižiojo, nenutraukdamas akių nuo manęs, "todėl ji mane paliko. Aš paslydau per tą susitarimą. Prieš viskam įvykstat pasipiršau jai" Paaiškinau plačiau.

"Tu ką?" Kelis kartus sumirksėdamas ištarė.

"Aš įsimylėjau Emily" Pakartojau.

"Kodėl man to niekas nepasakė?" Jacob balsas tapo sutrikęs, bet galima išgirsti ir pyktį. Visi nutilo, nusukę savo žvilgsnius kitur.

Jacob nebeištarė nė žodžio. Visi žino, kad esu sumautas ir amžinau pridarau klaidų. Bet Emily buvo geriausias dalykas, nutikęs mano gyvenime. Niekada to nekeisčiau į nieką. Jei galėčiau viską pakartočiau iš naujo. Nenustosiu jos mylėti, nors man lieps pats dievas.

"Einu pažiūrėsiu kur užtruko Emily" Pasakiau, kai įsivyravo nejauki tyla.

Nuėjau prie durų ir pasibarškinau. Neišgirdęs atsakymo, atidariau duris ir įėjau vidun, rasdamas ją besiplaunančią veidą.

"Ar galime pasikalbėti?" Paprašiau jos, kol ji sausinosi veidą.

Vos ji atitraukė rankšluostį nuo veido, susiraukiau, pamatęs dar labiau paraudusias akis. Nekenčiu, kai ji verkia.

"Nėra apie ką, Zayn" Jos balsas prislopintas.

"Yra" Linkčiodamas pasakiau, "prašau"

"Zayn, aš viską suprantu" Ji vos ištarė, "ir labai atsiprašau, kad tave užsipuoliau. Aš tuo metu buvau apimta pykčio, nežinojau ką darau" Emily virpančiu balsu pridūrė.

"Viskas gerai" Ištariau norėdamas ją apsikabinti, bet Emily atsitraukė. Susiraukiau.

"Zayn, ne" Jos balsas tapo liūdnas.

"Kodėl?" Sutrikau, "Emily aš atsiprašau, kad nepasakiau tau tiesios. Tu neįsivaizduoji, kaip aš norėjau tau pasakyti visą tiesą, tą pačią sekundę. Aš jaučiuosi sugniuždytas, kai neturiu tavęs šalia" Pridūriau nenutraukdamas akių nuo jos.

Emily akyse akimirksniu atsirado ašaros. Nepaisęs jos atsitraukimo, įsitraukiau į savo glėby. Ji lėtai mane apsikabino, o aš priglaudžiau savo skruostą prie jos viršugalvio. Galiu atsipalaiduoti ir nurimti, tik kai jaučiu jos šilumą šalia.

"Aš atsiprašau" Sukuždėjau į jos plaukus ir priglaudžiau lūpas prie kaktos.

Emily sudrebėjo ir netrukus pasigirdo tylus kūkčiojimas. Paglosčiau jos nugarą, užmerkdamas akių vokus.

"Zayn" Ji atsitraukė, "kodėl man anksčiau nepasakei, kad esi su manim, kad apsaugotum?"

"Nes nenorėjau prarasti tavęs" Pripažinau dalį tiesos, "tu esi man viskas" Ji papurtė galvą, kas privertė mane susiraukti.

"Tu juk supranti, kad tau nebeteks manęs saugoti nuo šiol?" Ji silpnai pasakė.

"Aš visada saugojau tave ir saugosiu"

"Zayn, mes nebegalim matytis. Nebėra tikslo tam" Dar labiau susiraukiau. Atrodo, kad mudu kalbame apie skirtingus dalykus.

"Bet aš myliu tave"

"Myli? Saugojimas nėra meilė" Vos ji tai pasakė, suvokimas šovė man į galvą.

"Emily, tavo tėtis-" Stebėdamas, kaip ji link durų, pradėjau sakyti, bet ji mane nutraukė.

"Užteks, Zayn" Jos balsas tapo griežtas. Tai nustebino mane.

Ji atidarė duris. "Emily paklausyk" Sekiau paskui ją. Emily sustojo piktu žvilgsniu žvelgdama į mane, bet ašaros vis dar jose.

"Mes nebegalim būti kartu" Tiek pasakiusi ji pradėjo eiti link durų pusės.

"Emily" Garsiai ištariau, atkreipdamas visų dėmesį.

Pasukau akis į barą, pamatydamas Jacob liūdną žvilgsnį. Aš suknistai eilinį kartą susimoviau

Soulmate // z.m ✔️Où les histoires vivent. Découvrez maintenant