Soulmate // z.m ✔️

Aštuoniasdešimt trečia dalis

// Zayn Malik

"Tu teisus Zayn. Esu paskutinė kekšė, kuri viską padarytu, kad pasidulkintu su visais vaikinais Niujorke" Su sarkazmu Emily atsakė.

Su lig šiais jos žodžiais, supratau, kad pyktis aptemdė mano mintis. Vos tik gavau Paul žinutę, kad Emily yra pas jį, maniau užmušiu jį savomis rankomis. Nesakiau, jam susitikti su ja.

"Atsiprašau, Emily" Stengdamasis nurimti ištariau, bet balsas vis tiek skamba piktai. Nekenčiu to asilo.

"Viskas gerai, Zayn Malik" Ji lėtai atsakė, pradėdama eiti link gatvės.

Susiraukęs nužvelgiau ją. Kas per Zayn Malik? Kas per nesąmoningas kreipinys.

"Zayn Malik?" Sekdamas ją paklausiau.

"O kaip man į tave kreiptis?" Ji liūdnai paklausė, spausdama telefone taksi numerio skaičius.

Emily susigūžė, kai per grubiai išplėšiau iš jos rankų telefoną. Vėl. Ko ji nesuprato, kai sakiau, kad nuvešiu ją.

"Mano automobilis ten" Parodžiau jai ranka.

"Tai ko norėsi už nuvežimą?" Sėsdama į automobilį paklausė ji, "sekso užteks? Ar norėsi ir daugiau" Ji be jokių emocijų paklausė.

Sukandęs dantis žvelgiau į ją. "Nustok kalbėti nesąmones" Piktai išrėžiau.

"Taigi aš kekšė" Ji nusisuko į lango pusę.

"Atsiprašau" Švelniai pasakiau, "nenorėjau to pasakyti. Bet susinervinau sužinojęs, kad tu pas Paul, jis durnas ir niekada nežinosi, ką jis gali padaryti ar prišnekėti" Išdėsčiau jai kiek per liūdnu balso tonu.

Uždėjau ranką ant jos šlaunies. Emily lėtai atsisuko ašarotomis akimis į mane. Nuvaliau jos šlapius skruostus nykščiais.

"Aš myliu tave" Ištariau žiūrėdamas jai į akis.

Emily lėtai priglaudė savo lūpas prie manųjų. Bučinys paprastas, bet pilnas jausmų. Atsitraukęs nuleidau akis į jos kaklą, pastebėdamas grandinėlę. Niekada anksčiau nepastebėjau, kad ji nešioja jas. Paliečiau ją. Ji sustabdė mano ranką. Švelniai patraukiau jos ranką ir ištraukiau grandinėlę iš po jos megztinio. Mano kūnas nutirpo, kai išvydau žiedą su kurio jai pasipiršau.

"Maniau, kad išmetei jį" Pripažinau.

"Tu visada būsi mano širdyje, Zayn" Ji ištarė vėl pradėdama verkti.

"Kaip ir tu manojoje" Atsakiau jai apsikabindamas.

Myliu ją labiau už viską pasaulyje. Aiškiai suprantu, kad per visus, pradedu jos netekti. Kas tik dar labiau mane skaudiną.

Įvažiavau į Paul tėvo kiemą. Paėmiau iš Emily rankų tą lagamininėlį su pinigais. Jos veide atsirado baimė. Apsikabinau jos liemenį, vos pradėjome eiti link durų, mus iš karto pasitiko senyvo amžiaus moteris.

"Eikite tiesiai ir po to į dešinę" Išdėstė ji.

Linktelėjau jai. Esu čia buvęs, kai sužinojai, ką padarė Emily tėvas. Buvau čia, kad susitarčiau, bet mane sustabdė jos tėvas.

"Zayn" Ponas Walt džiaugsmingai ištarė.

Padėjau ant jo stalo pinigus. "Čia visi pinigai, kurios jums buvo skolingas ponas White" Piktai išrėžiau.

Jis pakėlė vieną antakį, o tada nužvelgė Emily.

"Nesiartinkit prie jos nei per žingsnį, nes prisiekiu, kad tuomet jums baigsis blogai" Dar pikčiau pasakiau.

"Ar ji žino iš kur gavo tuos pinigus?" Jis pasiteiravo.

"Tai ne jūsų reikalas" Atkirtau.

"Kodėl nepasakai jai Zayn?" Jis tokiau tęsė.

Nieko nelaukęs griebiau už Emily rankos ir išsivedžiau iš ten.

"Tai tavo pinigai?" Emily prabilo, vos įsėdom į mano autmobilį.

Kodėl tas senis, negalėjo pasilaikyti to sau? Sukandau dantis. Atsisukau į Emily, kuri susiraukusi žiūrėjo į mane.

"Taip" Pripažinau.

"Kodėl man nepasakei?" Ji liūdnai paklausė.

"Nes žinojau, kad nepriimsi jų" Atsakiau, "Abbey man pranešė, kad tu nesutikai su ta mintimi. Todėl paprašiau, kad Paul apsimestu, kad tai jo pinigai" Pridūriau.

"Tu prašei, kad ji manęs to paklaustu?" Emily paklausė.

"Taip" Trumpai atsakiau.

Emily nieko nebeatsakė. Pradėjau važiuoti įkyrioje tyloje. Norėčiau mokėti skaityti jos mintis, nes neįsivaizduoju, ką ji dabar mąsto.

"Ačiū" Ji ištarė, kai prisiparkavau prie jos namo aikštelėje.

"Aš myliu tave ir padarysiu viską, kad būtum laimingą" Ištariau atsisukęs į ją.

{*}

Kadangi atsirado daug komentarų, dovanoju antrą dalį 😄❤️