Cross ✅

21

- ne tavo reikalas domėtis mano užklasine veikla, - sarkastiškai numoja.

- bet.. - bandau prieštarauti.

- aš pasakiau, kad tai ne tavo suknistas reikalas! - Logano balsas nuaidėjo per visą automobilį. Susigūžiu. Eina jis velniop. Po amžinybę trukusios kelionės pagaliau pamatau savąjį bendrabutį. Vis automobilis sustojo, nieko netarusi išlipau ir stipriai trenkusi durelėmis pradedu judėti link savo namų. Vienu momentu susvyravau, bet pasiekiau savo buto duris. Loganas nuvažiavo iškart man išlipus. Po kilimėliu vis dar buvo raktas. Atsirakinusi duris iškart pamatau sujauktą lovą. Prisiminimai skaudžiai grįžta į galvą. Tyliai pravirkstu. Man visko tiesiog per daug. Nereikėjo man taip greitai pasiduoti Logano žavesiui. Susiimu. Nevertas jis mano ašarų. Paburkusiomis akimis nutipenu į dušą, neturiu netgi rūbų, mano daiktai pas tą šiknių. Nusipraususi po vėsiu dušu, išsiskalbiu apatinius ir padžiaunu. Nudžiungu kai spintelėj randu per stebuklą paliktą šilkinį chalatą, kurį dovanojo dėdė. Nutrenkusi rūbus vonioje susisupu į minkštus patalus.

Loganas*

Vos nuvažiavęs nuo Tessos namų stipriai trenkiu į vairą, kad vienu momentu galvojau, kad lūžo ranka. Parvažiavęs namo, užsidarau miegamajame. Palindęs po dušu, griūniu į lovą. Netrukus išgirstu raciją, kuri yra skirta ypatingiems atvejams mano būryje. Esu būrio vadas, tad tenka daugiausiai atsakomybės.

- alfa, aš bravo trys, klausau, - pasigirsta gergždantis balsas. Tai Maiklas, jis be reikalo nesikreipia į mane. Atrakinęs šalia lovos esantį stalčių sugraibau juodą radijo stotelę.

- bravo trys, aš alfa, klausau, - atsakau ir atsiremiu į pagalvę. Tikiuosi, kad jie tik ryšį tikrina.

- alfa, aš bravo trys, radarai užfiksavo judantį įtartinų numerių ir išvaizdos sunkvežimį, kuris neseniai įvažiavo į Londoną, bet vos mums jį užfikavus, greitai dingo iš radaro, klausau, - Maiklas praneša. Balse negirdėti nei baimės, nei susirūpinimo, nieko. Tokie jau mes, jausmai yra paskutinėje vietoje. Kodėl aš iškart pagalvojau apie Tessą? Niekis. Tik dar viena kaprizinga mergiotė.

- visos stotys, aš alfa, skubus susirinkimas štabe po pusvalandžio, klausau, - netrukus pasigirsta kiekvieno mano būrio kario pranešimai, kad suprato. Pats greitai šoku iš lovos. Atsirakinęs kambarį, po kurį šiandien landžiojo Teressa, įjungiu lempą. Ji apšviečia visą šią niūrią patalpą. Susisiekęs su vadovybe pranešu esamą situaciją. Man buvo liepta ruoštis operacijai, kadangi ten gali būti teroristų būrys, kurį mes bandome likviduoti jau pusmetį. Atsidaręs metalinę spintelę išsitraukiu uniformą. Užsidedu maikę, apsauginę liemenę nuo šūvių, tada uniforminį švarką. Užsitempiu kelnes, o ant kelienių ir alkūnių apsaugas. Užsimaunu kerzus (kareiviški batai) ir gerai juos užsiveržiu. Pradedu maskuotis veidą. Pirma užsimaskuojų dažais, tada deduosi pošalmį ( tai audinys, kuris dedasi ant visos galvos ir veido, kuris panašus į vagių kaukę, kai matosi tik akys). Tada seka šalmas, o ant jo vaizdo kamera su žibintu ir žiūronais. Toliau seguosi amunicinį diržą ir į jį deduosi du peilius, išgyvenimo rinkinį ( maža dėžutė), pistoletą ir medikamentus. Užsisegęs jį imuosi amunicinės liemenės, į ją deduosi dėtuves (tai šovinių dėklai) ir granatas. Paskutinį akcentą deduosi juodas pirštines, kurios apsaugo nuo pjūvių ir juodus akinius. Tada susikraunu kuprinę, kurioje dalimis yra sudėtas granatsvaidis, du kulkosvaidžiai ir du automatai, šovinių atsargos, vandens gertuvės ir minimalios maisto atsargos, sprogmenys. Daugiau nesikraunu, nes planuojama operacija turėtų greitai praeiti.

Kad lengviau būtų suprasti kaip atrodo specialiųjų pajėgų karys:

Jungtinių Valstijų specialiųjų pajėgų karys.

Lietuvos specialiųjų pajėgų karys.

Atėjęs atgal į kamabarį, tarnaitei pranešu, kad lieptų visam aptarnaujančiam personalui vykti nedelsiant namo. Name turiu likti tik aš. Iėjęs atgal laukiu savo karių. Štabas yra pas mane, tad jie visi turi netrukus būti čia. Atsidarau vieną spintą, ten yra sekikliai ir radarai. Pats bandau pastebėti tą furgoną, kadangi radaras turi fiksuoti jų vežamus ginklus ar sprogmenis. Susinervinęs vis per naujo bandau susekti ir su radijo ryšiu. Jų tinklas gerai užkoduotas. Pagaliau susekiau jų dažnį, pasigirsta balsas, jis kažką sako užsienietiškai. Turbūt arabiškai arba turkiškai. Greitai sugraibau radijo stotelę ir perduodu, tai ką ten sako. Vienas mūsų būryje moka arabiškai.

- alfa, aš čarli keturi, jie sako, kad važiuoja pas merginą, neva ji padės likviduoti tave, svarbiausią narį, klausau, - mane perlieja šaltas prakaitas. Nejaugi jie išsiaiškino apie Tessą? Sugraibau telefoną ir skambinu Tessai. Trenkiu sau per kaktą, ranka atsimuša į šalmą. Juk jos visi daiktai čia. Rizikuodamas, kad būsiu pastebėtas, nusileidžiu į garažą ir užkurių juodą savo motociklą. Prisikabinu radijo stotelę prie uniformos ir išdumiu link Tessos. Labai pavojingai darau, nes mane iškart pastebės, bet man labai neramu del tos mergiūkštės. Ji nekalta dėl mano tarnybos. Už pusvalandžio aš jau prie jos bendrabučio, pranešu būriui, kad atvyktų čia. Netrukus įvažiuoja juodas furgonėlis ir iš jo išsilaipina 30 mano vyrų. Vadovybei leidus iš kuprinės išsitraukiu ginklą ir greitai jį sudedu. Girdžiu aikčiojimus, ant siuoliuko sedėjo tos pačios kekšės kaip ir anąkart, tarp jų ir ta, kur liepė sumušti Tessą. Sudėjęs ginklą, prieinu prie jų. Jos vėl daro savo viliojimo triukus. Jos gi net mano veido nemato.

- ar nepastebėjote jokio sunkvežimio ar autobuso, ar furgono čia atvažiuojant? - šaltu tonu paklausiau.

- o kas toks būsi? - ta kekšė, kur liepė sumušti Tessą prabyla pirma. Nusiimu akinius ir patraukiu žemyn pošalmį, kad pasimatytų mano veidas. Jos akys išsiplėčia ir prisipildo baimės. Taip tau ir reikia. Mus dar stebi keli vaikinai, kurių negalėčiau pavadinti vyriškos lyties atstovais, bando sužavėti merginas su kažkokiomis pirdomis, juokinga, tokį su viena ranka paguldyt galėčiau.

- aš paklausiau! - užriaumoju. Pasitaisiau pošalmį ir įsmeigiu piktą žvilgsnį į ją.

- bu-vo, baltas su užtamsintais langais kažką išsivėdė, sakė esą iš policijos, - išvebleno. Netrukus kažkas pajudino mano petį, grėsmingai atsisukau. Ten stovėjo kažkoks liurbis sulaižytais plaukais.

- asile, kaip tu kalbi su mano mergina?! - šis pabandė man trenkti, bet aš laisva ranka, užlaužiau jam ranką ir paguldžiau ant žemės, kadangi kitoje kolkas ilsėjosi mirtį nešantis ginklas.

- tu debile, nesikišk, kur nereikia, tavo kekšė dulkinasi su visais, būtų ir su manimi pasidulkinusi, bet aš tokių nudevėtų skudurų neimu, - paniekingai suurzgu ir atsistojęs nueinu prie savo vyrų.

- 10 eina su manimi, 10 apieško pastatą, 5 apieško išorę ir kiti penki saugo įėjimus ir išėjimus iš pastato, - pranešu ir su dešimčia vyrų įžengiu į pastatą. Atkišu ir užtaisau ginklą.

- apeikit po kiekvieną butą, apieškokit ir patikinkit, kad nėra ko bijoti, kad čia tik eilinės pratybos, ir kad geriau neitų iš butų, kol nebus leista, - sušnabždėjęs pamoju eiti likusiems paskui mane. Atsidūręs prie Teressos buto durų, išlaužiu jas, staigiai nukreipęs ginklą apsidairau. Nieko nėra, tik išverstas puodelis arbatos ir išlaužtos vonios kambario durys. Velnias! Stipriai trenkiu į sieną, kad net atšoka dažai ir visas tinkas, lieka skylė. Nusiraminęs liepiu eiti atgal į lauką. Kur tu Teressa?