Cross ✅

27

Po trumpo miego, atsikėlusi nieko šalia savęs neradau. Kur Loganas? Pasinaudojau proga, kad galbūt jis darbe, šiandien jau juk turbūt pirmadienis. Nusitraukusi antklodę, nutipenau į dušą. Buvo kiek nejauku būti vienai svetimame kambaryje. Pasileidusi šiltą vandenį atsipalaidavau. Ant kempinės išspaudusi vyriškos dušo želės, kuri nuostabiai kvepėjo, išsitryniau kūną. Skausmas jau vėl buvo sugrįžęs, tad tryniau labai švelniai. Su tapačia žele išsitrinkiau galvą ir švelnuai išskalavau putas. Po gaivinančio dušo su rankšluoščiu grįžau atgal į kambarį. Juk neturėjau rūbų. Vakarykščiai jau buvo kažkur dingę, gal juos išnešė Loganas. Atsidariau juodą spintą ir susiradau juodus marškinėlius, kurių čia buvo daug. Užsivilkusi jaučiausi visai gerai, marškinėluai beveik siekė kelius, tai tik įrodo, koks aukštas yra juodaplaukis. Pradariusi kambario duris, meldžiausi, kad kažkas nepamatytų manęs šitaip apsirengusios. Kone bėgau link savojo kambario, kol į kažką neatsitrenkiau.

- labas rytas, - nysišypsojo Mila ir nužvelgė mano aprangą. Išraudau.

- labas rytas, - išbėriau ir norėjau kuo greičiau dingti. Ji nieko neklausinėjusi nuėjo savais keliais. Vis dar degdama iš gėdos įpuoliau į savo kambarį. Ką Mila apie mane pagalvos? Atrodžiau kaip viena iš jo nakties palydovių. Susikrimtusi iš spintos išsitraukiau juodus apatinius ir liemenėlę. Apsimoviau juodus džinsus ir užsimaukšlinau juodą megztinį. Rimtai, pas mane nėra kitų spalvų, ar drabužių. Susieškau savo išsikrovusį telefoną. Pajungus krauti, randų krūvą skambučių nuo dėdės, kelis nuo Logano. Netrukus paskambinu dėdei.

- Sveika, - kitame laido gale pasigirsta gergždantis mano dėdės Tomo balsas.

- labas, radai daug praleistų skambučių, - nejaukiai pasimuistau.

- kur tu dingusi? Aš Londone, buvau atvažiavęs pas tave į bendrabutį, bet niekas neatidarė durų, - susirūpinęs balsas jau visai nepriminė ankstesniojo. Ir ką dabar sakyti?

- aš atlikinėju praktiką, - po ilgos pertraukos pagaliau ištariu.

- kokią? Ir kodėl tu ne namuose? - Tomas neatšlyja, o man aptirpta galūnės iš nežinojimo ką atsakyti. Prisėdu ant lovos ir įsmeigiu žvilgsnį į baltą sieną.

- mano vienas dėstytotas turi draugą, kuris turi labai didelę įmonę, tu turėtum žinoti tą įmonę, - tarsteliu ir laukiu atsakymo. - tai Cross Industries, - priduriu.

- ak, taip, pažįstų poną Cross'ą, - dabar man jau nutirpo visas kūnas.

- tai... Man paskyrė pas jį atlikti praktiką, o Cross'as liepė gyventi pas jį, nes neturįs laiko manęs gaudyti kažkur Londone, nes turiu tvarkyti popierius ir pas jį namuose, - nervingau viską išdėstau. Jaučiu kaip širdis daužosi, mano dėdė pats turi verslą, negaliu nieko meluoti, nes jis puikiai perpras mane.

- tu pas jį gyveni? Nežinau... Tikiuosi miegate atskirai, - dabar jai norėjau juoktis. Na iš esmės miegu viena, o a nevisai?

- tai aišku dėdė, - nervingai patikinu, bet balsas per daug virpėjo.

- aš noriu pasimatyti su tavimi ir keliais žodžiais persimesti su Loganu, tai atvažiuosi vakarienei, gerai? - tai bent. Tai lyg rodyti savo vaikiną tėvams. Ar sakyti apie mūsų santykius? Nesu tikra, ar esu tam pasiruošusi.

- gerai, - išlemenu. Numetu telefoną ant lovos ir įsikniaubu į pagalvę. Kodėl viskas taip sudėtinga? Netrukus telefonas vėl suskamba. Ko dėdei dar reikia?

- kas yra dėde? - pakėlusi ragelį ištariu.

- tai iš tavo lūpų gana gerai skamba, - aptirpstu, ne iš karto Logano balsas pasiekia mano ausis. - aš..aš galvojau, kad tai ne tu, - sugebu pasiaiškinti.