Cross ✅

36

O ji tikrai nemeluoja. Kertu jau antrą sumuštinį, sedėdama ant medinio suoliuko kartu su mėlynplauke. Šie sumuštiniai absoliučiai skaniausi, kokius esu valgiusi. Tai nuostabu. Įsidėjau į burną paskutinį kąsnį, svarstydama apie trečią sumuštinį. Deja, šios minties atsisakau, nenoriu atrodyti amžinai nepavalgius. Bet kadanors aš būtinai prisipirksiu iš šio kioskelio krūvą sumuštinių ir valgysiu juos namie iki apsirijimo.

- na kaip? Skanu? - Elė taip pat baigia suvalgyti savo sumuštinį.

- labai, net žodžių tam nerandu, - nusijuokiu.

- tai kaip čia atsidūrei? Turiu omenyje tokioje didžiulėje kompanijoje? Aš sunkiai turėjau pavargti, kad mane priimtų čia dirbti. - Elė pasitaiso savo mėlynus plaukus ir pamažu atsistoja nuo siuoliuko, tą patį padaru ir aš, galvodama atsakymą į užduotus klausimą.

- aš nedirbsiu manau čia, tik esu praktikantė. Nesakau, kad nenoriu, bet manau nesu tam pasiruošusi ir per daug nepritampu. Vis įėjus mane varsto keistais ir piktais žvilgsniais. - Gūžteliu pečiais ir nudelbiu akis į žemę.

- Nereikia kreipti į kitus dėmesio. Aš prieš pusmetį sugebėjau nusidažyti mėlynai plaukus, mane iki šio varsto tokiais pačiais žvilgsniais. Bet man neįdomu, rengiuosi taip, kaip man patinka. Vadovybė nieko nepriekaištauja, nes jiems patinka mano darbas, - entuziastingai išdėsto Elė. Ir iš kur pas ją tiek optimistiškumo ir gyvybingumo. Man vis dar nervus ir džiaugsmo gyslelę temdo peroksidinė Kamila.

- Ištikrųjų man labai patinka tavo plaukų spalva, norėčiau ir pati nusidažyti plaukus, bet turiu per mažai drąsos, - dar kartą žvilgtelėjau į aplink Elės pečius besiplaikstančius plaukus.

- ko lauki, mergyt? Aš dar šiandien galiu tave nutempti į gerą kirpyklą, kur nesikandžioja kainos. Iš tavęs padarys dar didesnę gražuolę, nei dabar esi. - Dvejoju, ar verta keisti plaukų spalvą? Pirštais suimu plaukų galiukus, na taip, ši blanki ruda spalva jau nusibodo. Gal vertėtų paklausyti patrakėlės mėlynplaukės ir pasikeisti plaukų spalvą. Sakyti Loganui?

- beje, nesupyk už klausimą. Tiesiog aš smalsi, bet nebijok, nesu turgaus boba ir neskleidžiu kalbų. Ar tarp jūsų su Cross'u kažkas yra? - Šįkart melynplaukė jau ramiau ir atsargiau paklausė, kaukšėdama savo neukštais kulniukais.

- Na.. Mes kaip ir pora. Bet Loganas tokio karšto būdo, kad net pati netikiu, kaip aš su juo galiu susibendrauti, - dvejodama atsakiau. Loganas kartais per daug nepastovus.

- Aš manau, kad jūs puikiai tinkat. Jis juk svajonių jaunikis, ne viena įmonėje dirbanti mergina troško su juo santykių. Bet darbe jis visada būna akmeninio veido, bet prie tavęs stvint jo veido bruožai sušvelnėja. Kartais atsiranda maža šypsenėlė. Pastebėjau tą, kai jūs mušetės su tave kale. Prieš išsivesdamas tave, jis akimirką nusišypsojo, dėl tavo kovingumo. - Elė pastūmo stiklines kompanijos dulis, įleisdama ir mane. Parodžiau pažymėjimą ir abi vėl tesėme kelionę, kulniavome link lifto. Kol kilome liftu, apsikeitėme numeriais. Užkilusios palinkėjome viena kitai geros dienos ir išsiskirstėme į savo kabinetus. Ši mergina pataisė mano subjurusią nuotaiką. Gal įsigijau draugę? O gali tik pažįstamą? Bet kokiu atveju man ji patinka. Tęsiau savi darbą, kuris man visai patiko. Tik po kelių valandų darbo pradeda skaudėti akis ir aplinkui nieko nebematai išskyrus kompiuterio ekraną. Krūptelėjau, kai kažkas atidarė mano kabineto duris. Jau sutemę, o aš net šviesos neįsijungiau. Pasitryniau skaudančias akis ir pakėliau galvą. Kaip ir tikėjausi prieš mane jau stovėjo Loganas.

- o, čia tu, - nežinau kodėl, bet iš mano lūpų išsprūdo netikėtumas.

- žinai, kad čia yra elektra? Juk gadiniesi akis, - šis mostelėjo ironišką pastabą.

- žinau, bet taip įsitraukiau į tuos dokumentus, kad net nepastebėjau kaip sutemo. - Išspaudiau pasiteisinimą. Visus dokumentus persiunčiau į Logano paštą. Išjungusi kompiuterį nuo sofos pagriebiu paltą ir rankinę. Loganas padeda man apsirengti.

- kaip sekėsi pirma diena? - netikėtai Loganas jau linksmesniu balsu paklausė.

- gerai, tik skauda akis, - dar kartą pasitryniau akis, vis dar skendėjome valaro tamsoje.

- tavo darbas baigėsi prieš dvi valandas, dabar jau septynios, - susirūpinęs pasakė. Pastūmė medisnes duris ir praleido mane pirmą. Kartu nužingsniavome prie lifto.

- taip... Rytoj bandysiu neprarasti laiko nuovokos. - Paspaudžiu lifto mygtuką. - Gal galėtum duoti man mano buto raktą? - nedrąsiai paklausiau. Man reikia turėti kamoelį sau. - Man reikia turėti savo erdvės.

- Tau pilna erdvės ir mano namuose, - šis nerūpestingai atsako. Įlipame į atvažiavusį liftą.

- tavo namai kas kita, aš noriu ne tavo namų, aš tiesiog prisirišusi prie to buto, - prisimenu dieną, kai tik atsikrausčiau į jį. Jis atrodė labai nutriušęs, dėl ko buvo mažesnė nuomos kaina, jis buvo be baldų. Juos man nupirko dėdė. Pati persitapetavau kambario sienas ir išveičiau kelis metus nenaudotą vonios kambarį, dėdė nupirko dušo kabiną ir spintelę. Esu labai jam dėkinga už tokią studentiško gyvenimo pradžią.

- gerai, aš tau duosiu, bet pažadėk, kad nedingsi nuo manęs man nieko nepranešusi, - Nenoriai išsitraukė raktą. Iš kur jis jį turi dabar? Sugraibiau raktą ir įsimečiau į rankinę.

- aš ne tavo šuniukas, Loganai. Neprivalau tau atsiskaitinėti, ką darau ir kur einu, - piktai išspjaunu. Liftas sustoja ir mes išlipame.

- gerai, nesikarščiuok, - Loganas ramiai bando mane nuraminti. Suskamba rankinėje mano telefonas. Greitai jį išsitraukiu. Nepažįstamas numeris.

- klausau? - nedrąsiai atsiliepiu. Loganas sustoja ir mes neišeiname į lauką.

- labas, čia Elė, - kitame laido gale pasigirsta gana garsus merginos balsas.

- atleisk, nepažinau, numeris turbūt neišsisaugojo, - atsakau.

- nieko tokio. Gal nori kažkur nueiti? Į klubą ar į miestą? - Šis pasiūlymas mane suintriguoja, bet mano bailumas vėl lipa man per gerklę.

- nežinau... Nesu buvusi klube, - pajaučiu Logano žvilgsnį, jis akivaizdžiai suprato apie ką mes kalbame.

- tada tu būtinai šiandien su manimi turi nueiti pašokti, - Loganas pastebėjęs mano pasimetimą ir nedrąsumą, vypteli. Aš jam parodysiu.

- gerai, bet ilgai neužsibūsime, - griežtai pasakau sutikdama.

- mergyt, juk man irgi dar reikės į darbą. Tavęs privažiuoti, ar atvažiuosi taksi? - paklausia skardžiai nusijuokdama. Nusišypsau nuo jos energijos ir linksmumo pliūpsnių. Gal ji ką vartoja? Nuveju šią mintį į šalį.

- galiu ir pati atvažiuoti, atsiųsk adresą žinute, - žvilgtelnu į nustebusį Loganą, kurio kakta tampa vis labiau suraukta.

- šaunu! Lauksiu tavęs! - suspinga ir padeda ragelį.

- ir kur susiruošei? - iškart pripuola juodaplaukis.

- aš šiandien su Ele eisiu į klubą, - nusišypsau.

- ir kas sakė, kad tave leisiu? - piktai paklausia.

- man nereikia leidimo, - taip pat ne linkmai atsakau. Loganas jau turėtų būti įpratęs prie mano charakterio. Ir ko gero šis tą supranta. Nes kakta išsilygina, o akys sušvelnėja.

- na gerai, bet negrįžk paryčiais apsivėmusi, nes paliksiu tave už durų, - juodaplaukis nepraleidžia progos pasišaipyti. - Einam iki automobilio, nuvešiu tave, - įsako ir pamoja eiti man pirmai. Kaip pasiseks man šis vakaras?