Cross ✅

28

Pagaliau viską išverčiau. Tai buvo šiokia tokia kalbos praktika man. Dėdė pranešė, kad pasirodys šeštą vakare. Dabar jau keturios, tad su Loganu važiuojame pirkti suknelės, kad ir kaip jos aš nenorėčiau. Atvažiuojame į kažkokią prabangią ir firminę parduotuvę. Jos pavadinimo įsiminti nespėjau, bet iš parduotuvės interjero galima spręsti apie ją. Loganas grakščiai eina už manęs, jo kūną puošia dailus juodas kostiumas, mes skiriamės kaip diena ir naktis. Mus pasitinka juodaplaukė pardavėja. Loganas praneša, kad reikia suknelės vakarienės progai, ne per puošnios, bet ir ne labai paprastos. Prieš mano akis raibuliavo daugybę suknelių spalvų. Man pririnko daugybę suknelių matuotis. Įėjau į matavimosi kabiną, palikdama Loganą už užuolaidos. Matavausi įvairias sukneles, bet su nei su viena nesijaučiau patogiai. Pagaliau konsultantė pasiūlė alternatyvą, atnešė kostiumėlį. Jį sudarė balti marškiniai ir juodos, aptemtos klasikinės kelnės nesiekančios kauliuko, taip pat juodas švarkelis. Viską apsirengusi jaučiausi graži. Balti marškiniai prigludo lyg antra oda, kelnės aukštesniu liemeniu išryškino mano liauną, gal kiek per liauną liemenį. Tada man pristatė juodus, smailus aukštakulnius. Kiek susiraukiau pamačiusi šiuos nepatogius batelius. Bet vistiek apsiaviau juos. Prie komplekto priklausė ir smėlio spalvos paltas, kuris man buvo iki blauzdų vidurio. Patenkinta tokiu stiliumi viską apsirengiau. Atitraukusi užuolaidą nedrąsiai pasirodžiau Loganui.

- atrodai nuostabiai, - Loganas pakėlė akis ir įsmeigė žvilgsnį į mane. Jos žvilgsnis toks.. Veriantis.

- ačiū, - susigėdau ir ruošiausi eiti atgal į kabiną.

- ne, lik su šiais drabužiais, atrodai stulbinančiai, - nusišypsojo ir paėmė mano senuosius drabužius. Susimokėję išėjome iš prabanga tviskančios parduotuvės. Su aukštakulniais man sekėsi eiti stebėtinai gerai, kolkas dar nepersiverčiau.

- dar norėtum kur nors nuvažiuoti? - vos įlipęs į automobilį Loganas paklausė.

- nežinau.. Norėčiau dar nuvažiuoti į savo butą, - su šiais drabužiais jaučiausi tikra dama.

- gerai, - paprastai atsako ir prasisega švarką. Mus vežė tas pats vaikinas, kur mane vežė. Jis vis žvilgtelėdavo į mane per veidrodėlį, pasijausdavau nejaukiai. Pagaliau atvykę radome tą pačią šutvę kieme. Tarp kurių buvo Monika ir jos pakalikės. Išlipau iš automobilio, visų akys susmigo į mane, paskui į Loganą. Merginos buvo aiškiai nustebę mane matydamos šitaip apsirengusią. Loganas uždėjo savo ranką aplink mano liemenį, pasijaučiau saugi ir graži.

- kiek nučiulpt turėjai? - kažkuris iš vaikinų sušuko, pamačius jo veidą aš nutirpau. Tai tas pats, kuris mane mušė su savo draugeliais. Akyse susikaupė ašaros, norėjau kibti jam į atlapus arba užmušti jį. Loganas sustojo, jo raumenys įsitempė.

- Loganai, prašau, jis to nevertas, - sušnibždėjau ir paglosčiau delną. Loganas trumpam nurimo ir tęsė ejimą link bendrabučio.

- žiūrėkit, bailys, nė žodžio ištart negali! - tas kvailys vėl sušuko. Ar jam su galva negerai? Loganas norėdamas jį užmuštų nė nemirktelėjęs. Per odą perėjo šiurpas. Dabar juodaplaukis jau nemenkai supyko. Paleidęs mane jis atsisuko į tą vaikiną. Priėjo prie vaikino, kuris buvo pasirėmęs į savo motociklą.

- snargliau, dar kažką pasakysi apie Teressą, aš pats tave nudėsiu, supratai? - grėsmingai palinkės link vaikino veido, ištarė. Loganas buvo gerokai aukštesnis už tą vaikėzą palyginus. Loganas daugiau nieko nesakęs grįžo pas mane ir pagaliau pasiekėme mano butą. Tikėjausi rasti išlaužtas duris, nes Loganas minėjo, kad jas išlaužė. Bet mano nuostabai viskas buvo sutvarkyta, juodaplaukis turėjo raktą ir atrakinęs įleido į butą. Nustebau, viskas buvo sutvarkyta, nėra nė pėdsako apie teroristų pasirodymą čia.