Cross ✅

4

- Aš-aš nežiū-rėjau, - šiaip ne taip suveblenu, Loganas tik pavarto akis ir netikėtai nusiėma šiek tiek šlapius marškinius. Susigėdijusi nusisuku į langą, jaučiu pagundą atsisukti, bet nesu tokia kaip Monika. Girdžiu kaip jis išsitraukia kažką ir rengiasi, jis mašinoje visada turi atsarginių drabužių? Taip, tai juk suknistas limuzinas. Tokiam daikčiuke sėdžiu pirmą kartą. Po ganėtinai ilgo važiavimo mes pagaliau sustojame. Vairuotojas dureles atidaro pirmiau Loganui, o tada ir man man. Jaučiausi pakylėta, taip pagarbiai su manim turbūt niekas nesielgė. Išlipu ir vos sulaikau savo žandikaulį, nes kitaip jis būtų jau seniai atvipęs. Namas nė neprilygo tos moteriškės namui kuriame aš dirbau. Galėčiau pasakyt, kad jų namas buvo kaip tarnų namelis palygintai su šitu namu. Namas buvo baltas, visas baltas, lyg rūmai. Praėjus pro apsauginius kurie saugo vartus patenku tarsi į botanikos sodą. Visur buvo dailiai prisodinta tujų, kurios buvo iškarpytos pačiomis dailiausiomis formomis, toliau savo žiedais puikavosi rožynai, kurie tai pat buvo įvairiausių rūšių ir spalvų. Kiemo viduryje pūpsėjo fontanas šviesdamas įvairiomis spalvomis, tolėliau stovėjo įmantriai išdrožinėti suoliukai, tiesiog wow, po šitą kiemą būtų nuostabu pasivaikščioti naktį. Į namą tarsi į rūmus vedė besidriekiantys didžiuliai laiptai. Sekiau paskui juodaplaukį, duris atidarė kaip supratau liokajus.

- Laba diena, pone Cross'ai, - pasisveikino ir praleido mus į erdvią svetainę. Namai buvo dar įspūdingesni. Šitas vyrukas tikrai mėgsta prabangą. Vien kolidorius jaučiu buvo didesnis už mano bendrabučio kambarėlį, neskaitant, kad jame buvo ir vonia bei tuoletas, vistiek jis buvo žymiai mažesnis. Smalsiai visur žvalgiausi, kol nepajaučiau papurtymo.

- Tokio nesusikaupimo darbe, kad nebūtų, supratai? - Loganas palinko taip arti, kad jutau jo alsavimą sau į lūpas. Palinksėjau. Jis kažką suburbėjo ir pakvietė kaip supratau tarnaitę.

- Aprodyk, jai namus ir parodyk kambarį, kuriame ji gyvens, - įsakė ir užlipęs į antrą aukštą dingo.

- Aš Mila, šių namų tarnaitė, bei virėja, kreipkis jei ko reikės, - prisistatė gana jauna mergina. Sakyčiau, vos keliais metais už mane vyresnė. Milos oda buvo žymiai tamsesnė už mano, juodi plaukai surišti į kasą, veidas tikrai dailus ir nepuoštas jokia kosmetika, ji labai graži. Tarnaitė atrodė lyg kokia meksikietė ar kažkas panašaus. Susigriebiau, kad per ilgai į ją spoksojau.

- Ak taip, atsiprašau. Aš Tessa, - ištiesiu ranką, bet netrukus atsiduriu meksikietės glėbyje. Okey. Tai buvo labai šilta.

- Eime aprodysiu šiuos rūmus, - Mila pamoja eiti ir mes netrukus leidžiamės apžiūrėti namą. Žingsniuoju ilgu kolidoriumi, čia daugiausia svečių kambariai, arba kambariai tiesiog darbui ar poilsiui. Tarnaitė apgyvendino mane viename iš svečių kambarių. Tai buvo trigubai didesnis kambarys už mano visą bendrabučio butelį. Man patiko, kad jis buvo visas baltas, net spintos ar spintelės, jos visos buvo baltos. Sukrykštavau, kad pagaliau galėsiu išsimiegoti tokioje didžiulėje lovoje, joje turbūt tilptų koki šeši žmonės. Stovėjo rašomasis stalas, ant jo kompiuteris, netoliese akį traukė stalelis su veidrodžiu. Atidariusi stalelyje esančius stalčius radau daug makiažo priemonių. Ir kam man jų? Spintoje taip pat radau kaip tik savo dydžių įvairiausių drabužių. Kaip jis spėjo? Labiausiai mane pribloškė, kad radau ir visą stalčių mano dydį atitinkančių apatinių, kurie vos kažką dengia, ir turbūt kainuoja daugiau nei mano visi rūbai sudėjus. Vis dar nustėrusi tokiu intymumu, patraukiu link mano kambaryje esančių durų, už kurių spėju yra vonia. Atidariusi duris savo spėjimus tik pateisinau. Čia taip pat viskas buvo balta. Mane prikaustė dar vienos durys esančios prieš lovą, atidariusi jas, randu drabužinę. Joje pilną visokiausių rūbų, aukštakulnių, rankinių. Apstulbau, galvojau, kad kambario spintoje buvo daug drabužių. Vistiek aš jų nevilkėsiu, tai ne mano stilius. Apsidairiusi drąsiai galiu spręsti, kad šios vonios kambarys jau maždaug prilygsta mano bendrabučio kambariui. Dušo kabina, burbulinė vonia, kelios spintelės, didelis per dieną nusidriekęs veidrodis, tolėliau sienele perskirtas klozetas. Kiek šis vyrukas turi pinigų? Išgirdau beldimą į duris. Greitai nužingsiniavau ir atidariusi išvydau Milą.

- Jus kvietė ponas Cross'as, -pranešė ir šyptelėjus išėjo. Pastebėjau kaip jos skruostai nusidažė raudonai kai tik paminėjo Cross'ą. Jis aiškiai jai patinka. Bet esu įsitikinusi, kad iš tokio žmogaus kaip Loganas negalima kažko tikėtis. Ilgai nelaukusi palikau savo kambarį ir tik dabar susipratau, kad net nežinau kur eiti. Jau norėjau lipti į antrą aukštą, bet greitai buvau sustabdyta.

- Niekam negalima į antrą aukštą apart valytojų, - Mila suskubo perspėti ir truputį pasikasė kaklą lyg jai būtų nejauku. Juodaplaukė priėjo prie stalelio ant kurio stovėjo paprastas laidinis telefonas. Girdėjau kaip ji praneša, kad aš jau atėjau ir laukiu Logano. Netrukus nusileidžia ir pats ponas. Net nežinau kodėl jį taip pavadinau. Jis buvo apsivilkęs kostiumą. Jis iš ties patrauklus. Bet tokie kaip kaip jis yra savanaudžiai ir šikniai turčiai. Jiems nieks nerūpi neskaitant jų pinigų. Nežinia iš ko Loganas perveria mane piktu žvilgsniu lyg girdėjęs mano mintis ir paliepia prieiti. Turbūt jis visada piktas. Iš arčiau pažvelgiau į vaikino veidą. Jis turėjo daug strazdanų kas vertė juodaplaukį be galo mielu, bet kelių dienų barzdelė ir rūstus veidas mielą vaikiną keitė į rimtą vyrą. Susivokusi, kad pernelyg ilgai jį nužiūrinėju, nusuku akis sau į batus.

- Atnešiu tau visą krūvą dokumentų, turėsi juos rūšiuoti pagal datas, pobūdį, abėcėlę ir panašiai. Supratai? - Cross'as žengia žingsnį link manęs taip palikdamas dar mažesnį tarpą tarp mudviejų.

- Taip, pone, - nugurkiu seiles ir šiaip ne tai išveblenu. Užkišu išsprūdusią sruogą ir laukiu kol jis vėl kažką pasakys. Nes dabar juodaplaukis tiesiog stovi ir nužiūrinėja mane. Be jokios gėdos. Truputį krenkštelnu ir jis atšlyja nuo manęs. Nieko netaręs palieka mane dideliame kolidoriuje ar svetainėje. Net nežinau kaip pavadinti. Nes čia ne namai, o rūmai. Laukiu kol man bus atnešti dokumentai, bet ponulis net nesiskubina man jų nešti. Neiškentusi pradėjau lipti laiptais į antrą aukštą. Velniop jo taisykles. Užlipusi nieko neradau ypatingo, tiek pat daug kambarių kaip ir pirmajame. Smalsiai bandžiau ieškoti Logano kabineto, bet man ne kaip sekėsi.

- Ką tu čia veiki!? - Už manęs stovėjo įniršęs juodaplaukis. Prisidirbau.