Cross ✅

3

Išgirdus žodžius mane apima šokas. Matau kaip Monika jau nemenkai supykus, radusi progą ji mane nudės. Netrukus esu sugriebta už riešo ir tempiama link durų. Atsipeikėju ir prieš save išvystu tą įžūlų verslininką. Kaip galima šitaip elgtis?

- Šiandien tavo pirma praktikos diena, - šiurščiai praneša ir paleidęs riešą parodo, kad sekčiau paskui jį. Įlipame į liftą ir jam paspaudus mygtuką pradedame kilti, ore tvyro tikrai nekokia nuotaika, o to nepraustaburnio kvepalai išmuša mane iš vėžių. Kodėl jis toks piktas? Sustojus liftui toliau seku paskui jį. Mus pasitinka kaip suprantu jo sekretorė. Tai buvo aukšta liekna juodaplaukė kuri mane svilino piktu žvilgsniu.

- Labas rytas pone Cross'ai, - meiliai pasisveikina ir praleidžia mus į jo kabinetą. Įėjus mane pasitinka dar didesnė prabanga nei kokią mačiau pirmame aukšte. Kabinetas dydžiu turbūt prilygo visai auditorijos salei. Na gal kiek perdedu, bet šis kabinetas tikrai labai didelis. Bet čia buvo tuščia, jokių paveikslų ar šeimos nuotraukų, tik lentynos su bylomis ir dokumentais. Matėsi dar dvi durys, smalsu kur jos veda.

- Jei jau baigei apžiūrinėt, sėsk aptarsime visas taisykles jei nori čia dirbti, - sodrus balsas prižadina mane iš transo. Su juo būti vienoje patalpoje išties nejauku. Atsisuku į juodaplaukį ir priėjusi atsisėdu ant minkštos kėdės. Rimtai, šita kėdė minkštesnė nei mano bendrabučio lova.

- Esu Loganas Cross'as. Dirbsi man kaip asistentė ar sekretorė ne vien įmonėje, bet ir namuose, - išsakęs truputį atsilošia kedėje ir paspaudžia mygtuką po kurio mus nuo darbuotojų skyrusios durys tampa neskaidrios. Nejaukiai pasimuistau. Kaip suprast turėsiu dirbti ir pas jį namuose?

- Kaip suprasti, kad turėsiu dirbti pas jus namuose? Maniau praktika bus susijusi su verslu, o ne su kavos nešiojimu, - įsmeigu pakankamai piktą žvilgsnį į pasipūtėlį.

- Turėsi daryti tai ką aš liepsiu, - taip pat pakankamai piktai atrėžia.

- Galvojate kad darysiu viską ką jūs liepsite? -mane galvoje iškart susisukia nešvankios mintys. Raminkis Tessa.

- Tokiai kaip tu tikrai neliepčiau man daryt oralinio ar kažko panašaus, - jis pasilenkia link manęs ir šaltai iškošia. Išpučiu akis. Ką!? Šis sakinys galutinai išmušė mane iš vėžių. Kaip tokios įstaigos vadovas gali šitaip šnekėti su darbuotojais? Nors dar nesu jo darbuotoja, bet visgi dirbsiu čia.

- K-k-ą? - Sumikčioju ir nuraudusi nuleidžiu žvilgsnį į žemę. Kuo toliau tuo labiau Loganas man nepatinka.

- Neapsimesk nekalta. Dabar išdėstysiu taisykles. Gyvensi pas mane, kad būtum arti bet kada kada man tavęs reikės. Neisi į mano kambarį be mano leidimo. Ir neisi naktį į mano lovą pusnuogė bandydama mane suvilioti. Aš savo darbuotojų nedulkinu. Dirbsi darbą atsakingai, - išsakęs taisykles jis nusiema savo švarką ir vėl klesteli ant didelės savo kėdės. Aš tiesiogine šio prasme sėdėjau išsižiojus, tokios taisyklės tikrai buvo išskirtinės. Kokio velnio norėčiau jį suvilioti, kad jis tokias taisykles sako būtent man. Ar pas jį dirba vien kekšės? Na tuo atveju nesu tokia.

- Supratau, - nugurkiu seiles ir įsistebeiliju į kelias spalvotus piešinius persimatančius ir per marškinius. Neneigiu, jis labai karštas. Labai. Bet su tokiu pasipūtėliu niekada net rankomis susikabinusi neičiau, nėra nei kalbų apie miegojimą. Jis teisus, nebuvau nekalta. Nekaltybę praradau anais metais su vaikinu kurį maniau mylinti. O tai tebuvo dar vienas žaidimas kurį suorganizavo Monika, ir tas vaikinas, kurį pusę metų vadinau mylimuoju, paskleidė žinią, kad išdulkino mane universiteto tuolete. Žinoma jis melavo, aš niekada neatsiduočiau tuolete. Tai buvo skaudžiausias smūgis iš visų. Tą kart norėjau nusižudyt, ir tai būčiau padariusi, bet netikėtai mane rado dėdė. Visą mėnėsį visą esybe jo nekenčiau, kad jis mane išgelbėjo. Bet dabar jaučiu jam dėkingumą, nes turiu noro gyventi. Šiek tiek. Bet turiu. Dabar tai primena keli randai man ant riešo, o Moniką primena mėlynės ant mano kūno. Bandydama neapsiverkti kelis kartus sumirksiu ir pakeliu akis į Loganą. Jis atrodo įdėmiai mane stebėjo, ir dabar tai daro. Nei gėdos nei sarmatos.