Cross ✅

9

Sustingau.

- ką? - silpnai teištariu. Aš su juo tikrai nesimaudysiu, geriau mirsiu, bet nesimaudysiu.

- renkis, ar su drabužiais maudaisi? - Loganas piktdžiugiškai nusišypsojo. Jaučiau kaip kyla visas pyktis, aš jį užmušiu. Bandau jį pastumti ir išeiti iš šios nelemtos vonios, visgi man tikrai šalta, aš visa šlapia. Bet mano pastangos ir vėl nueina veltui, jis nekrusteli nei centimetru, kas per raumenų kalnas?

- išleisk mane asile tu! - pradesu daužyti kumščiais juodaplaukiui į krūtinę.

- jau net su manimi nebesiskaitai? - mano ausis pasiekė jo juokas, kas jam po galais juokinga? - aš manau tu dar neatvėsai, - staiga jis kilstelėjo mane ir  užsikėlė ant savo klubų.

- paleisk mane! - bandau visomis jėgomis priešintis, bet niekas manęs net nežada paleisti.

- kada gi tu nustosi priešintis, - Cross'as piktai sušnypščia, apsisukęs priremia mane prie sienos, bet iš glėbio nepaleidžia. Vis muistausi, kol manęs neužtildo juodaplaukio lūpos. Nustoju priešintis, viskas atrodo išnyksta, liko tik aš ir jis. Nieko nedarau, tiesiog sustingstu. Jis krimsteli mano apatinę lūpą ir iš skausmo aš ją praveriu, iškarto įsmunka liežuvis. Bandau nepasiduoti, bet tai taip malonu. Kai jis paliečia mano kūną, savo vėsiomis rankomis, pasiduodu, atsakau į bučinį. Bet greitai atsitraukiu, po velniais, ką aš darau.

- ką tu čia išdarinėji? - pabudusi iš transo paklausiu.

- tik taip galėjau tave nuraminti, nes ir akis būtum iškabinusi, - pergalinga šypsena palieka jo lūpas.

- aš tau ne tik akis iškabinsiu! - išrėkiu tam pasipūteliui tiesiai į akis.

- jaučiau kaip atsakei į bučinį, kaip tai paaiškinsi katyte? - Cross'as pakelia savo vešlių antakį ir įsistebeilija į mane.

- katyte? Tu gal visai nuo proto nušokęs? Kokią teisę turi mane taip vadinti!? - šiaip ne taip sumanau kaip išsisukti nuo temos. Po velniais aš tuo bučiniu mėgavausi, ir net labai. Ką jis man daro?

- galėčiau daug ką tai daryti, ir tu net pasipriešinti negalėtum, - griežtas ir šaltas tonas nuvilnija vonioje.

- ne esmė, paleisk iš čia mane! - iš visos gerklės plyšauju, bet tam mulkiui tai nė motais. Staiga jis nutraukia nuo kūno mano šlapią megztinį ir numeta man prie kojų. Sumišusiai žvelgiu į jį. Aš dabar tik su liemenėle ir suknistomis treninginėmis kelnėmis.

- ką tu čia darai!? - prisidengiu krūtinę rankomis, ir bandau pasiekti savo megztinį, bet vėl esu priremiama prie nelemtų durų. Mano rankas jis lengvai atplėšia ir suima ir galvos. Vis bandau muistytis, bet tik eikvoju savo jėgas.

- kada gi tu baigsi priešintis?

- niekada! - jaučiu kaip skausmas persmelkia mano riešus, labai skauda. Prispaudžiu savo lūpas prie jo. Loganas regis pasimeta, bet greitai įsisiurbia. Mano planas sekasi. Mano rankas jis paleidžia, o aš bandau kuo labiau įtikinti, kad pasidaviau. Ranka, lyg netyčia perbraukiu per jo pasididžiavimą ir sulaukiu teigiamos reakcijos. Jis šiek tiek atsitraukia ir vėl priliečia mano lūpas savosiomis, nagais perbraukiu per tvirtą pilvo presą ir sulaukiu urgztelėjimo, jam tai velniškai patinka. Atsispyrusi, siekiu kita ranka užrakto ir tyliai pasuku. Bingo! Kol jis įsiaudrinęs ir nesusikaupęs, staigiai atsitraukiu ir atidariusi duris pradedu bėgti link savo kambario. Toks adrenalinas dar niekada nebuvo manęs užvaldęs. Bėgu kiek įkabindama link pirmo aukšto, ir be megztinio! Gerai bent tiek, šiandien nėra tarnų. Girdžiu kaip jis taip pat vejasi mane, ir dabar pradedu velniškai bijau. Kas bus kai jis visgi mane pagaus? Įsmunku į savo kambarį ir nespėjusi uždaryti durų sutinku piktą Logano žvilgsnį. O ne. Bėgu link vonios, bet ir šių durų nespėju uždaryti.

- nori tai daryti savo vonioje? Gerai, - juodaplaukis pripuola prie mane ir užsikelia ant klubų tvirtai apkabindamas. Dabar jaučiu visą jo šiltą krūtinę.

- neblogas triukas, duodu 10 iš 10, kaip reikiant mane įaudrinai, - jis paleidžia mane ir staigiai numauna treningines kelnes, kaip jis spėjo? Atsivėriau jam dabar visu gražumu.

- kodėl nedėvi tų kelnaičių kurias aš esu nupirkęs?

- aš tau kažkokia kalė, kad jas devėčiau, jos nieko nepridengia! - sušaukiu.

- jos ir neturi pridengti, - gundomai ištaria ir pagriebęs mane atitempia į dušą.

- ne! - pradedu vėl šaukti, bet netrukus ima tekėti šilto vandens srovė. Kūną užplūsta malonumas, buvau velniškai sušalusi.

- negi tau pirmas kartas? - pašaipiai paklausa.

- tavo žiniai ne, - išspjaunu žodžius su panieka.

- nesi tokia nekalta kaip maniau, - jo akyse žaidžia linksmumas, jis šaiposi iš manęs.

- bet nesiruošiu dulkintis su visais iš eilės, o ypač su tavimi, - visas piktumas išgaravo kai jisai nusimovė trumpikės. Ką!?

- dink nuo manęs!

- ką nesi mačiusi? Aš maudausi nuogas, - mano žandus nudažė sodri raudona spalva. Mačiusi, bet ne tokį...didelį? Vis labiau mane apėmė gėda.

- man standėja nuo tavo kūno, ar tai matai, - geismo perpildytas sodrus balsas nuskambėjo prie pat mano ausies. Neprisiverčiau pažvelgti žemyn, buvo per daug gėda.

- pažiūrėk Teressa, - iš kur jisai žino mano tikrąjį vardą? Nukreipiau žvilgsnį žemyn. Draugužis buvo įsirėmęs jam į pilvą. Aš tai galiu padaryti?

- pasitrauk nuo manęs, - silpnai teištariau, veikiausiai, kad įtikinčiau save, o ne tą įžūlų šunsnukį. Vanduo tekėjo mano kūnu, o aš atsišliejusi į dušo kabinos sienelę, tiesiog stebėjau jį. Nebuvo jėgų priešintis. Aukštas, raumeningas ir be galo įžūlus vyras tiesiog prikaustė mane. Netikėtai išgirdau spragtelėjimą, mano liemenėlės nebeliko. Sutrikau, bet nesipriešinau, išrėkiau jau visą gerklę.

- kas su tavim negerai! Pasitrauk nuo manęs! - paskutiniais balso likučiais sušukau. Bet buvau užtildyta grubiu bučiniu. Atsakau, negaliu, tiesiog negaliu, jo lūpos...jos tiesiog užvaldo ir hipnotizuoja taip, kad šiam pasauly noriu justi tik jo lūpas.

- ar dalį ilgai priešinsies ir sakysi, kad tau nepatinku? - klausiamai sumurma liežuviu leisdamasis mano kaklu žemyn. Visai nejučia atlošiu galvą iš malonumo, taip pat duodama daugiau laisvo savo kūno lopinėlio.

- mes negalime, - silpnai ištariu, paskutiniai mano proto likučiai dar priešinasi, bet vis galvoju kiek dar jie atlaikys.

- ko Teressa? - ištaria palinkęs prie mano krūtų.

- šito, - virpantis balsas visiškai neprimena manojo. Staiga jis atsitraukia. Neslepiu nusivylimo, mano kūnas tikrai norėjo daugiau.

- pratęsime kitą kartą, - apsirengęs išeina. Kas po velnių čia buvo?