Tėvo nuodėmės (✔️)

XVII

Melanijai buvo sunku priprasti prie naujo vaidmens. Skandalas, kurį sukėlė pati mergina ir Gerardas Benklis, suteikė ne tik priešininkams galvos skausmą, bet ir jai, nes nuo šiol visuomenė šią damą itin atidžiai stebėjo ir laukė kada gi paaiškės, jog nėštumas yra tik akių dūmimas. Dabar Melanijai teko keisti gyvenimo būdą ir vaidinti gimdymui besiruošiančią ir motinystės džiaugsmų pakeistą moterį - žmonių susibūrimuose ji nebegalėjo mėgautis mėgstamais alkoholiniais gėrimais, o ir visi ją kalbinantys žmonės tik ir šnekėjo apie vaikų auginimą, gimdymą ir laukiančius motinystės sunkumus:

— Ak, mieloji, po gimdymo vargu ar būsi tokia laiba, kokia dabar esi... ,— dūsaudama kalbėjo viena moteris.

— Laukia bemiegės naktys... ,— pridūrė kita.

— O apie linksmybes ir pokylius apskritai užmiršk,— išpūtusi akis nukirto kita.

Melanijai jau po kelių savaičių pasidarė koktu klausytis kvailų moterų šnekų, ji gailėjosi ėmusis tokio plano, regis jis atsisuko prieš ją, nes visas priekabes teko išgyventi vaikelio laukiančiai moteriai, o ne vyrui, kuris išprievartavo damą. Tačiau vieną kartą panelei teko ne menkai sunerimti, kuomet į jos namus drąsiai, apie savo vizitą nepranešusi atvyko Beno teta Klara. Senyva, žilaplaukė moteris, skaičiuojanti aštuoniasdešimt ketverius metus, tačiau nestokojanti jėgų, o ir žvitrus protas nebuvo sudūlėjęs bėgant metams. Elegantiškai pasidabinusi ir lydima tarno ji išlipo iš automobilio ir įžengusi į svetainę susidūrė su tenai sėdinčios ir brendį maukiančios Melanijos akimis:

— Laba diena,— nusiėmusi nuo galvos plunksnomis ir tinkleliu papuoštą siaurą skrybėlaitę padavė šalia stovinčiam tarnui, tada nelaukusi leidimo atsisėdo priešais damą.

Melanija vis dar laikydama rankoje stiklinę su gėrimu atidžiai stebėjo nelaukiamą viešnią ir nesuvokdama, kas ji tokia ir ko atvyko jau žiojosi kažką sakyti, tačiau Klara prabilo pirma:

— Skanus brendis?

Melanija mikliai padėjo stiklinę ant šalia stovinčio staliuko:

— Kas jūs? Ko čia atvykote?— sutrikusi pasiteiravo Melanija.

— Iš tiesų gerti brendį besilaukiančiai damai pavojinga...,— varė toliau Klara.

— Atsakykite man!— piktai suriko dama.

Senolė šyptelėjo, nenuleisdama šalto žvilgsnio nuo merginos:

— Aš Beno teta Klara, būsima tavo giminaitė,— po šių žodžių moteris garsiai nusikvatojo.

Melanijos veidas suakmenėjo, kaktoje pasirodė keli prakaito lašeliai. Viešnia sėdėdama ant sofos patogiai įsitaisė ir mėgaudamasi merginos reakcija į jos prisistatymą tęsė pokalbį:

— Gal kuo nors pavaišinsite giminaitę ar ir toliau taip nemandagiai žiūrėsite į mane? Nesu aš vaiduoklis, nors amžius mano nemažas, tačiau mirti dar nesiruošiu,— pasišaipė ji,— o ir džiaugiuosi pagaliau sulaukusi Beno vaikų, dėl šito buvo verta tiek nugyventi.

Mergina suriko tarnaitei, kad atneštų arbatos jai ir viešniai, tada šiek tiek atsigavusi tarė:

— Atleiskite, aš nesitikėjau sulaukti tokių svečių...

Klara vis dar įtariu žvilgsniu sekė kiekvieną merginos judesį:

— Iš tiesų atvykau sužinoti tiesos. Tiesos apie jūsų nėštumą. Širdyje jaučiu, kad mano svajonės apie Beno vaikus tik ir liks svajonėmis, nes vargu ar jūs nešiojate mano brangaus sūnėno vaiką.

Melanijos veidas dar labiau išbalo, akyse suspindo baimė, ji pati nesuprato, kodėl būdama su šia moterimi taip bijo kalbėti, o ypač meluoti, su vyrais viskas būdavo lengviau, nei su garbaus amžiaus viešnia:

— Kodėl taip manote?— merginos balsas nuskambėjo silpnai, jautėsi baimė, o tai nustebino net ją pačią , dar niekada Melanija taip nekalbėjo.

Sulaukusi arbatos, kurią atnešė tarnaitė, Klara įsipylė iš arbatinuko į porcelianinį puodelį garuojančio gėrimo sau po to merginai, padėjusi ant padėklo indą paaiškino savo įtarimus:

— Žinios apie išprievartavimą pasklido vos po dienos, kuomet tai įvyko, o dar po dienos jūs pareiškėte Benui, kad laukiatės, negi taip greitai galima sužinoti ir pajausti nėštumą? Nė vienas daktaras taip greitai nenustatys nėštumo, kaip nustatėte jūs!

— Atleiskite, bet kiekviena moteris skirtinga,— drebančiu balsu atsakė mergina.

Klara garsiai nusikvatojo susiėmusi už pilvo:

— Ak, mieloji, negi esate išskirtinė net gamtos atžvilgiu? Jeigu turite daug galios šioje šalyje tai manote, kad turėsite ir gamtoje? Dievas čia visagalis, ne jūs ir jūsų tėvas. Na, bet jei sakote, kad iš tiesų laukiatės aš su nekantrumu lauksiu gimimo dienos, rūpinsiuosi jumis ir jūsų kūdikiu, tą jums dabar ir prižadu. Viso nėštumo metu būsiu šalia tarsi jūsų motina, juk vyrai nieko neišmano apie šiuos dalykus, manau jums pravers mano patarimai ir priežiūra,— dėstė ji.

Po šio Klaros vizito Melanija supanikavo ir supratusi, kad laikui bėgant nesugebės suvaidinti nėštumo, kurio visiškai nėra, ėmėsi tvarkyti situaciją pačiu baisiausiu jai būdu.

Persirengusi paprastais, akies netraukiančiais drabužiais slapta, vieną vakarą išėjo į vietinę užeigą. Ten suviliojusi girtut girtutėlį vyrą nusivedė į užeigos kambarį ir permiegojusi su juo paryčiais grįžo namo. Pasišlykštėdama savo poelgiu vardan to, kad susilauktų kažkokio valkatos vaiko ir nesukeltų įtarimų Klarai ji kuo greičiau nusirengė drabužius ir įbėgusi į vonią smarkiai trynė vandeniu visą kūną tam, kad nusikratytų šlykščiais valkatos prisilietimų likučiais. Tačiau save ramino, kad būtinai turėjo taip pasielgti, net jeigu, kas nors ir sužinos, kad Melanija buvo pasirodžiusi užeigoje tikrai nepatikės.

Bėgo dienos, nėštumo simptomų mergina nepajautė. Pasirodžiusi daktaro, kuris yra Gerardo draugas, kabinete Melanija pasidarė tyrimus, tačiau šie parodė kiek kitokį rezultatą - Melanija negali susilaukti vaikų. Ar tai Dievo bausmė, ar tai likimas, kuris siekia, kad tokių kaip Melanija žemėje daugiau neatsirastų - neaišku. Mergina žinojo tik vieną dalyką - ji įklimpo dar giliau.

Pasipasakojusi tėvui savo nelaimes, o šiam įnirtingai mąsčius buvo nuspręsta, kad vaiką jis gaus iš kokio nors prasčioko, bet jausdama paniką vien nuo minties, jog teks vaidinti nėštumą gudriai Klarai, kuri vis tiek išsiaiškins tiesą, mergina sužinojusi apie žolininkę, kuri gali padėti išgydyti nevaisingumą jau kitos dienos rytą pasirodė pas ją.

Gavusi keisto žolelių mišinio gėrimo kaskart prieš miegą lašelį po lašelio gėrė, laukdama rezultatų, tikėdama, kad tas šlykštus, vemti verčiantis viralas padės išspręsti netikėtai užklupusią problemą. O tuo tarpu Klaros vizitai tik dažnėjo, rūpestis Beno vaiko besilaukiančiai merginai tapo labai įkyrus. Moteris kabinėjosi prie visko: damos poilsio rėžimo, mitybos, vaikelio drabužių siuvimo proceso. Kiekvienas senolės vizitas Melanijai tapo kančia, prieš miegą gerdama žolelių gėrimą mintyse maldavo, kad greičiau jai pavyktų pastoti, bet jei ir pavyktų, vargu ar Klara atstotų nuo jos. Kaip tik taptų dar labiau priekabesnė nei yra, nes kaip ji sakė: „Beno vaikui turi būti viskas, kas geriausia!"