ruduo

62 7 0
                                        

2021.01.01

Tavo akys lyg išdykusios žarijos -
Žybsi vėjyje, šaltoj rudens nakty.
Tu sakei, jog aš kvepėjau lyg lelijos,
Bet nuvyto jos jau vasaros baigty.

O ruduo tau tarsi prakeiksmas didysis;
Numarino jis gaivias kvapų versmes.
Ir kaip gaila, kad savęs jau neišvysi;
Užgesino jis tave ir svajones.

Aš gedėsiu tavo tirpstančio šešėlio
Tu gyvenki mano ašarų tėkmėj
Pažadai nevykę, nors tavy kalėjo,
Greit išnyks rudens nuvytusioj dermėj.

𝗛𝗜𝗣𝗘𝗥𝗕𝗢𝗟𝗘̇ | ✎Where stories live. Discover now