Žiūrėjome filmą, tikrai įdomus bei juokingas. Niall garsiai nusijuokė ir staigiai užsičiaupė ir atsisuko į mane. Aš šyptelėjau jam. Mano nuotaika buvo puiki, palyginus kokia buvo gal prieš 1h. Jis yra tikrai mielas ir nuoširdus vaikinas, jo išvaizda nebauginanti kaip kitų man matytų vaikinų.
**Po Filmo**
Niall pažvelgė į telefono ekraną ir tarė:
-Dabar tik 22h.. Gal einam pavalgyti?
Aš šyptelėjau nuo jo pasakymo, kad dar tik tiek valandų. Ir jis tokiu metu nori valgyti? Na iš tiesų jau buvau išalkusi, taigi neatsisakyčiau užeiti į virtuvę. Aš linktelėjau ir abu palengva nuėjome ten.
-Ko norėtum?-paklausė blondinas ir atsidarė šaldytuvą. Aš patrūkčiojau pečiais ir pasitraukiau plono megstuko rankoves žemyn.
-Hm...,-mąstė Niall ir atsisėdo prieš mane. Jis pasirėmė galvą ranka ir tiesiog žiūrėjo man į akis. Atrodo jog jis mane lyg užbūrė. Jo tos mėlynos akys.. Ta didžiulė miela šypsena.. Turbūt Dievas kurdamas jį netyčia padaugino grožio eleksyro..... Net išsišiepiau nuo savo svajingų minčių.
-Kodėl taip šypsaisi?- nusijuokė vaikinas.
"Tu tiesiog juokingas"-parašiau knygelėje.
-Ah.. Tai aš klaunas?-žaismingai paklausė.
Pakilnojau pečius. Na.. Jis galėtų juo būti.
-Išvirsiu spagečių. Gerai?-paklausė Niall.
Aš palinksėjau galva ir jis nušokęs nuo kėdės pradėjo knistis spintelėje.
Aš sėdėjau ir stebėjau jį. Apsidairiau po virtuvę, ji nedidelė. Spintelės ir stalas, tamsiai rudos spalvos. Staiga parašiau ant lapelio: "Kur tualetas?" Atsistojau nuo kėdės ir priėjusi prie Niall, pakišau prieš akis lapelį stovėdama už nugaros. Jis staigiai atsisuko ir vos nenukritau atbula, bet blondinas mane pagavo. Vis dar mane laikydamas jis žiūrėjo į akis. Staiga tyliai pasakė:
-Išėjus iš virtuvės pasuk į kairę ir tada į dešinę..
Jis sukikeno ir paleido mane.
Aš šyptelėjau ir nuėjau nurodytu jo keliu.
#Tristan POV
Jau po 22h.. Kur gi ji..?! Aš jau visą miestą baigiu išvažinėti, o jos niekur. Keletą kartų apsirikau susistabdęs keletą labai panašių merginų į ją. Mama nenusėdi vietoje ir kas 20min. man vis skambina ar radau ją. Ir vėl... Štai skambutis nuo mamos.
-Taip?
-Prašau pasakyk, kad ji jau su tavimi ir ir, kad.. jau abu va..važiuojat namo,-iš susijaudinimo mamos balsas net drebėjo.
-Deja ne.. Ji lyg į vandenį prapuolė. Ir žmonių klausinėjau, ir pats visas pakampes išvaikščiojau. Man taip neramu dėl jos..
-Ah.. Aš jau nebegaliu.. Man rankos, kojos dreba.. Vis į galvą eina pačios baisiausios mintys ir m..
-Mam, ne. Neprisigalvok nesamonių. Jai viskas gerai, gal čia tik aš jos nepastebiu. Man akys pačios jau merkiasi..
-Na, bet.. Bet.. Jei ji..
-Viskas mama, eik miegoti. Vėlu. Nusiramink. Ryte ji jau bus su manimi. Iki..
-Aš negaliu..
-Iki,-pakartojau ir numečiau ragelį.
Neslėpsiu, ir man į galvą lenda baisios mintys. Gal ją kas pagrobė? Ar netgi dar blogiau...? Eidamas ir važiuodamas mačiau daug vaikinų, ir ne pačios mieliausios išvaizdos. Aš taip bijau dėl jos. Reikia kur nors sustoti, nes nuo nuovargio tuoj nuvažiuosiu nuo kelio. Netrukus radau nemokamą aikštelę ir ten pasistačiau mašiną. Aš tik truputį nusnūsiu....
#Niall POV
Stovėjau prie viryklės ir staiga prieš nosį išdygo lapelis. Jį perskaičiau ir staigiai atsisukau. Per mane Lucy vos nenugriuvo ant žemės. Pagavau ją ir įsižiūrėjau į merginos gilias, paslaptingas akis. Jose matėsi sumišimas, liūdesys, bet ir truputis laimės. Tyliai pasakiau jai:
-Išėjus iš virtuvės pasuk į kairę ir tada į dešinę..
Aš sukikenau ir paleidau ją. Ji nusišypsojo ir nuėjo. Dar spėjau ją apžiūrėti. Ji tokia mažytė lyg coliukė. Net už mane mažesnė, na o aš irgi nesu aukštas. Stebėjau kaip ji nedrąsiai žengia toliau..
☆☆☆☆
Kaip jum šita nesamonė? :D
Galit comm? Man įdomu ką galvojate? :)
