-O tai kur problema?-žvalgydamasis nusijuokė Tristan.
-Na tai, kad aš parduodu šį namą ir visi kraustomės pas Henry,-mama žaidė su pirštais, aiškiai matėsi, kad nervinasi.
Toliau klausiausi ką jie kalba.
-O.. Tai kur jūs gyvenate?-Trist paklausė Henry.
-Pirma. Tu, o ne jūs. Antra. Aš iš Brightono, bet tik dėl darbo reikalų laikinai gyvenu Londone.
-Tai mes kraustomės į Brightoną?
-Na taip. Jei jūs sutinkate.
Pajaučiau kaip jie į mane žiūri ir laukia atsakymo iš manęs.
Gerai pagalvojus, aš čia neturiu ko veikti. Vistiek neturiu draugų. Galbūt man išsikrausčius į kitą miestą bus geriau..
Aš linktelėjau ir nusišypsojau sutikdama. Mama su Henry apsikabino, nes buvo labai laimingi.
-Ir dar.. Na jūs dar to nežinote,-vyras atsisuko į mane su Trist.
-Jei neprieštaraujate, su mumis gyvens mano sūnus. Jam 17. Calum.
Atsisukau į Trist. Jis trūktelėjo pečiais. Na manau mes sutinkame. Kitaip negalime.
-Žinoma,-atsakė Trist.
-Malonu. Tikiuosi jūs susidraugausite,-nusijuokė Henry.
-O kada galvojate kraustytis?-paklausė Tristan.
-Šiaip galvojame, kad kitą savaitę. Bet.. Tik nežinau ar Lucy sutiks, nes juk ji 12-tokė. Jai reikia dar į mokyklą.
Kas ta mokykla. Man nesvarbu. Kažkodėl pajutau jausmą, kad noriu išsikraustyti iš šio namo ir miesto. Galbūt mano gyvenimas pasikeis ten. Tik 3savaitės kitoje mokykloje. Tik 7savaitės ir aš pilnametė.
Lapelyje parašiau, kad noriu kraustytis ir jog eisiu į kitą mokyklą. Iš lapelio sulanksčiau lėktuvėlį, kurį nuskraidinau mamai.
Ji išlankstė lapelį ir sukikeno.
-Oh Lucy. Ačiū tau už viską.
Man svarbu, kad mama būtų laiminga.
**********
Šeštadienį neturėjau ko veikti ir pasiėmusi savo užrašų knygelę pradėjau rašyti. Ne dienoraštį, nejuokaukit. Pradėjau daryti sąrašą. Mėgstu planuoti. Trečiadienį jau išvažiuojame. Visam laikui.
**********
**TREČIADIENIS**
Atsikėliau 9 valandą ryto, keista, bet labai žvali ir linksma. Išvažiuojame 2 valandą. Užvakar Henry į Brightoną nuvežė mūsų daiktus, šiandien liko tik pasiimti lagaminus su drabužiais.
Namą parduodame su visais baldais. Mama sakė, kad jau yra pirkėjas, kuris norės namą apžiūrėti sekmadienį.
Apsirengiau, susišukavau plaukus, truputį pasidažiau ir nuėjau į apačią. Mama su Henry sėdėjo ant sofos mielai susiglaudę ir žiūrėjo televizorių.
***********
-Lucy! Greičiau!-girdėjau kaip iš apačios mane šaukia Tristan.
Perbėgau akimis savo pustuštį kambarį ir nusišypsojau. Net nežinau iš kur tas džiaugsmas, dažniausiai žmonės išsikraustydami liūdi.. O aš.. Aš jaučiu jog mano gyvenimas ruošia man naujų staigmenų ir išdaigų.
Kai išgirdau, kad dar kartą mane šaukia, pasiėmiau kuprinėlę ir greitai leidausi laiptais. Lagaminai jau mašinoje, taigi lieka tik laukti... Laukti naujojo gyvenimo pradžios.
********
Heyy. Srr už viską. Turiu klausimą. Ar dar apsimoka tęsti? Jei nebus bent 5 žmonių teigiamų comm. Nežinau ar tęsiu toliau. Spręsti jums :)
