#Lucy POV
Išėjusi iš tualeto pastebėjau ant lentynos įrėmintas nuotraukas. Vienoje buvo senukai, kurie meiliai apsikabinę. Kitoje mažas berniukas su futbolo kamuoliu... Argi tai ne jis?.. Labai panašus, net šypsena sukilo veide. Visi čia atrodo tokie laimingi, tik ne aš.
-Ką darai?-išgirdau balsą sau už nugaros. Truputi krūptelėjau. Šiek tiek atsitraukiau toliau nuo jo ir šyptelėjau. Parodžiau pirštu į tą nuotrauką kur yra berniukas ir parodžiau į jį, lyg klausdama ar čia jis.
-Čia aš.. Jei tu to klausi,-nusijuokė.
Aš pasižiūrėjau į jį susidomėjusiu žvilgsniu, norėdama išgirsti daugiau.
-Čia man 7 ar 8 metai.. Tiksliai nepamenu. Mane nufotografavo mama prieš futbolo rungtynes, nors kokios čia rungtynės palyginus kaip dabar žaidžiu.
-O. Ups.. Spagečiai!-surėkė ir nubėgo į virtuvę. Girdėjau kaip vaikinas tyliai nusikeikia ir kažkas subarška.
Pastebėjau ir daugiau nuotraukų, bet Niall tik keliose.
-Lucy!-suklusau.
-Lucy, ateik į virtuvę!-sušuko Niall.
Po kelių sekundžių atsidūriau ten.
-Gal eime į svetainę valgyti, ten galėsime pažiūrėti televizorių?
Aš palinksėjau galva ir paėmiau nuo stalo užrašų knygelę ir tušinuką. Niall ant padėklo padėjo dvi lėkštes su maistu.
**23h.**
Aš nusižiovojau ir pasitryniau paakius.
-Turbūt tu jau nori pailsėti. Ar dar ko nors reikia?-rūpestingai paklausė vaikinas.
Aš ant lapelio užrašiau "Gal gali paskolinti kokį megztinį?"
Jis perskaitė ir palinksėjo galva. Netrukus gavau žalsvai melsvą platoką megztinį ir nusišypsojau.
-Labanakt, Lucy. Iki rytojaus,-pamojavo Niall ir išėjo į kitą kambarį.
Apsivilkau jo megztinį, ir pasiruošiau vietą kur miegosiu. Išjungiau šviesą ir atsiguliau ant sofos. Jaučiuosi lyg serganti.. Vokai pasidarė sunkūs ir greitai užmigau.
**Rytas**
Lėtai pramerkiau sulipusias akis. Staigiai pašokau ir apsidairiau. Tik dabar prisiminiau, kad aš ne namie. Nuėjau į tualetą, ten greitai nusiploviau veidą. Paakiai pabrinkę nuo vakarykščio verkimo. Persipyniau truputį susivėlusius plaukus ir išlėkiau ieškoti to vaikino.
Atidariau vienas duris, bet ten buvo kažkoks sandėliukas. Atidariau kitas ir pamačiau lovoje gulintį, pusiau nusiklojusį anklodę blondiną. Labai nemalonu eiti prie jo ir žadinti, bet reikia. Priėjau šalia lovos ir pažiūrėjau į jį. Tada iš lėto ištiesiau ranką ir priliečiau jį. Nei kiek nesureagavo. Vėliau papurčiau jį ir jis pasimuistė. Dar pajudinau vaikiną ir jis pažvelgė į mane su apsimiegojusiomis akimis. Su rankomis parodžiau, kad duotu su kuo rašyti. Jis išlipo iš lovos ir nuėjo prie kažkokios spinteles tik su apatiniais. Greitai nusukau akis. Netrukus Niall priėjo prie manęs ir padavė lapą su rašikliu. Parašiau ar gali parvežti mane namo.
-Žinoma, tik tuoj apsirengsiu,-pasakė besidairydamas. Tada pasiėmė drabužius ir greitai apsirengė. Aš nuėjau atgal į svetainę, nes ten buvo labai nejauku stovėti. Sulanksčiau patalus ir padėjau ant sofos galo.
Niall tuojau atsirado svetainėje ir atnešė mano striukę. Greitai ją apsivilkau ir palaukiau jo kol apsirengs.
Netrukus abu išėjome į lauką ir Niall man vėl atidarė automobilio dureles. Įsėdus jis jas uždarė ir atsisėdęs pats užvedė variklį.
-Užrašyk savo namų tikslų adresą,-atkišo telefoną man.
Parašiau ir atidaviau jam telefoną. Po kokių 20min. jau buvome prie mano namų.
-Parašyk kada nors.. Na.. Jei ko prireiktų..-padavė lapelį su numeriu ir jį įsidėjau į striukės kišenę.
Aš tik trumpai linktelėjau ir atsidariusi automobilio dureles greitai, nė neatsisukdama nulėkiau namo.
Palenkiau durų rankeną ir truputį nustebau, kad jos atrakintos. Turbūt laukia manęs.. Įžengusi pro duris, švelniai jas uždariau ir tyliais žingsniais nuėjau į svetainę. Ten ant sofos sėdėjo Tristan su viena ranka apglėbęs mamą ir abu miegojo. Aš patapšnojau mamai per ranką ir ji krūptelėjo, bet pamačiusi mane labai nustebo ir pašokusi nuo sofos stipriai apkabino mane.
-Ačiū Dievui, tu grįžai!-pradėjo verkti mama.
-Daugiau niekada taip nedaryk..
Mes taip prastovėjome porą minučių ir aš atsitraukiau nuo jos.
-Lucy.. Kaip mes dėl tavęs jaudinomės,-pasakė Tristan ir apkabino.
Kai visi atsisėdome ant sofos, kalbėti pradėjo mama.
-Taigi.. Na.. Žinai kas buvo vakar.. Ir mes su tėčiu nusprendėme skirtis..
Aš žiūrėjau į ją lyg klausdama 'kodėl?'.
-Tiesiog mes susipykome ir.. nebegalime būti kartu.
***********
Visą dieną praleidau savo kambaryje..
Dabar tiesiog guliu ir galvoju apie gyvenimą. Jau po pusės metų baigsiu mokyklą.. Greitai man sukaks 18m.. Gal gyvenimas bent kiek pagerės...
**************
Vote&Comment :)
Rašykit atviras nuomones, ką galvojate apie visą istoriją, gal ką reikėtų pakeisti... :)
Galit komentarų???
Ar verta dar tęsti istoriją? :/
