Pagaliau gegužės mėnuo.. Lauke labai šilta. Na jau mėnesio vidurys, taigi..
Dabar einu iš mokyklos kaip ir kiekvieną dieną. Pagaliau paskutiniosios mokslo savaitės. Tuoj baigsiu šią mokyklą, tuoj vasara! Ir vėl vienatvė kaip visada.
*****
Gryžusi nieko neradau namuose. Pasigaminau valgyti ir įsijungiau kažkokią nelabai įdomią laidą. Sėdėjau ant sofos vos ne snūduriuodama.. Išgirdau durų rakinimo garsą ir atsikėliau nuo sofos.
-Labas,-sukikeno Tristan gryžęs iš darbo.
Aš linktelėjau ir mieguistai šyptelėjau.
-Kur mama?,-parašiau ant lapelio ir padaviau jį broliui.
-Am.. Turbūt užtruko darbe, gal turi kokių reikalų.
Tristan nuėjo į virtuvę, o aš vėl išsidrėbiau ant sofos. Netrukus šalia manęs atsisėdo tas pasišiaušėlis su lėkšte pilna maisto.
-Tu naudoji šukas?,-parašiau telefone.
-Na taip. Kartais. Turbūt.
******
Žvilgtelėjau į laikrodį 20:34. Kur mama? Pabaksnojau Tristan ranką ir padaviau lapelį:
-Kur mama? Kodėl dar ne namuose?
-Lucy.. Na.. Galbūt mama turi kokį draugą. Na žinai, ji juk laisva moteris,-nesmagiai pasikasė kaklą.
Na taip. Mama laisva. Mūsų tėvai išsiskyrę jau kokius 4 mėnesius.. Paskutinį kartą tėtį mačiau prieš 3 mėnesius. Jis mūsų net neaplanko, nesvarbu, kad aš su juo nelabai bendraudavau. Bet vistiek.
Galima sakyti šiek tiek jo pasiilgau. Turbūt mama jo nenori nė akyse matyti.
Begulėdama broliui ant kelių ir galvodama išgirdau durų skambutį. Turbūt mama, bet ji juk turi raktus.. Abu su Trist atsistojome ir nuėjome prie durų. Jas atrakinau ir ten stovėjo mama.
-O vaikai. Kažkur raktus pasidėjau ir neberandu,-sukikeno.
Mama įėjo ir uždarė duris.
-O kur taip ilgai buvai?,-paklausė Trist.
-Ugh.. darbe. Liepė.. surasti kompiuteryje praeitų metų skambučių sąrašą.
Kažkaip jau nelabai įtikinančiai pasakė. Truputį "suveldama" žodžius. Ir tikrai dirbdama viršvalandžius ji nebūtų tokia laiminga ir linksma.
Šiek tiek pakalbėjome su mama ir aš nuėjau nusiprausti. Persirengiau į pižamą ir atsiguliau ant lovos išjungusi šviesas. Dabar dar tik 21:45. Penktadienis.. Miego kaip keista nelabai noriu. Vėl mintyse pradėjau apie viską galvoti.
Jei mama susirado draugą. Kažin ar jis išvis normalus? Kada ji pasakys mums apie jį?
Nuoboduuu.. Nenoriu miego. Neturiu draugų. Nekalbu. Viskas tik ne ne ir ne. Norėčiau būti normali. Bet deja.
Atsikėliau iš lovos ir įsijungiau šviesą. Ką nuveikus? Atsidariau spintą. Hm.. Gal ją susitvarkyti? Bet ne. Tingiu. Hahaha.
Uždariau spintą, bet vėl ją atidariau. Iš apatinės lentynos paėmiau žalsvai melsvą megztinį. Taip. Tai tas pats platokas blondiniškų plaukų vaikino paskolintas megztinis. Niall megztinis. Tada kai jį mačiau vieną kartą, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Daugiau niekur nemačiau to mėlynakio.
Norėčiau jį susitikti, atiduoti megztinį ir dar kartą padėkoti už pagalbą..
☆☆☆☆☆☆☆☆
Hahahahhhhh. Žinau nuobodu. 👌
Eiiiii galit comm? Nežinau ar tęsti..
