𝐂𝐀𝐒𝐓𝐑𝐀 (✓)

Penktas Skyrius

Stovėdama eilėje prie Meros namelio, niekaip negalėjau iš galvos išmesti Leo pasakytų žodžių. Juokavo? Įspėjo? O gal tai dėl valgyklos cirko? Viską matė ir atsiimsiu žygyje? Apie tai vis daugiau galvojant, pradėjo sukti skrandį. Išpylė karštas prakaitas. Gal atsisakyti ir niekur neiti? Bet negaliu palikti Izės. Man tikrai smagu su ja leisti laiką. Įsignybiau sau į ranką kelis kartus, palikdama raudonas žymes ir stengiausi negalvoti apie Leo.

„-Viskas bus gerai." - Nebyliai sau ištariau ir pradėjau spėlioti kokį žmogų turėsime „išgelbėti".

-Sveika, Kimberle. - Maloniai pasisveikino Mera, mums su Niku priėjus prie jos stalo. -Kaip praėjo pirmoji naktis stovykloje? - Klausinėjo lyg niekur nieko.

-Gerai. - Trumpai atsakiau ir nusukau akis į turinį ant jos stalo. Ant jo gulėjo kelios dešimtys žibintuvėlių, skirtingų spalvų skarelės, tamsoje šviečiančios apyrankės, kurios populiarios per vakarėlius, kišeniniai peiliukai, žiebtuvėliai, kompasai ir vandens gertuvės.

-Skarelės reiškia jūsų grupės spalvą. Pirmosios grupės yra mėlynos. Pagal jas atskirsite saviškius. Apyrankės skirtos, jog matytumėt vienas kitą tamsoje, jei pamestumėte žibintuvėlius, bet dažniausiai merginos jas nešioja kaip aksesuarą. Kadangi jų veikimo poveikis nėra ilgas, tai gausit jų po dešimt. Dar po papildomas penkias turės jūsų prižiūrėtojas. Jei taip nutiktų, jog pasimestumėte nuo grupės, tai kas kelis šimtus metrų bus sužymėti medžiai. Raskit vieną iš jų ir sustokit. Jus prižiūrintis asmuo ateis jūsų pasiimti. Be to, miške vaikščios ir kitos stovyklos vadovai su prižiūrėtojais, tad nei vienas neliks pamestas. -Dėstė visą tvarką Mera. -Beje, bet kada galėsite grįžti į stovyklą vadovaudamiesi kompasu ir žemėlapiu. Tik aišku, jei vienas iš grupės narių grįš į stovyklą, visa komanda bus diskvalifikuota ir nebegalės pretenduoti į prizą, ir visą dieną tvarkys visus namelius bei valgyklą ir žaidimo erdves.

-Oi.. - Aiktelėjau. -O koks bus prizas? - Pasidomėjau.

-Jo neatskleisiu, tai staigmena. - Pamerkė man akį.

-Žinant Mera, tai bus kokia nesąmonė, susijusi su gamta ar meditacija. - Tyliai, beveik be garso, sukuždėjo man į ausį Nikas. Užsidengusi burną prunkštelėjau ir stengiausi susilaikyti, nepradėjusi kvatotis balsu.

-Pirmoji grupė „išgelbėjusi" draugą ir grįžusi į stovyklą, bus paskelbti nugalėtojais. - Išdidžiai ištarė Mera.

-Štai. - Paėmusi dvi nedidelio dydžio kuprines su stovyklos logotipu, sudėjo po vieną atributą iš kiekvienos kategorijos ir įteikė mums su Niku. -Skareles dabar užsiriškite ant rankos ir eikite pasiruošti drabužius, kurių būtų negaila. Išeisite iš karto po vakarienės. Beje, jūsų prižiūrėtojai bus sudėję ir maisto lauknešėlius, jog nemirtumėte badu.

-Viskas? - Užsidėjusi kuprinę ant vieno peties, bandžiau užsirišti skarelę, bet sunkiai sekėsi.

-Žinau, jog turiu paminėti dar vieną dalyką.. - Garsiai mąstė Mera. -Ai, kuprinėse yra sekimo įtaisai, tad tikrai galiu garantuoti, jog jokiais būdais nebūsite pamesti. Jei nepamesite kuprinės. - Rimtu tonu pridūrė.

-Aha, supratom. - Tariau eidama pro duris, pamodama atbula ranka.

-Kuriame namelyje gyveni? - Pasiteiravo Nikas, stovint lauke.

-Penktame. - Tariau vis dar bandydama užsirišti skarelę. -Nelemtas skuduras.. - Suurzgiau ir sviedžiau ant žemės.

-Leisk, padėsiu. - Nusijuokė Nikas, pakeldamas medžiagos skiautę. -Nėra ko nervuotis, tereikia tik paprašyti pagalbos. - Rišdamas numetė kandžia repliką.

-Tereikia tik paprašyti pagalbos. - Pamėgdžiodama jo balsą, nusivaipiau.

-O tu tikra smarkuolė. - Nusijuokė. -Beje, mes kaimynai. Mano namelis ketvirtas.