×Effy×
-Kokia tavo istorija ? - paklausė manęs vaikinas.
-Dar buvau mokykloje, kaip buvau šeštokė. Viskas praisdėjo nuo to, kad turėjau didelius dantis ir buvau apvali. Niekas nenorėjo su manimi bendrauti. Dešimtos pabaigoje mane uždarė į psichiatrine ligonine, nes nevalgiau. Susirgau anoreksija, depresija. Du kartus bandžiau nusižudyti neskaitant šito. Nieko įdomau paprastas savižudžio gyvenimas - truktelėjau pečiais.
-Ir tu apie tai kalbi visiškai ramei ? - paklausė.
-Aš pripumuota vaistų - tyliai pasakiau- o kokia tavo istorija ? - paklausiau ir atsisukau į jį.
-Turiu polinki save žaloti - atitraukė megzstinio rankovę ir ant jo rankų matėsi gilus įpjovimai.
-Tai skauda ? - paliečiau jo senus randus.
-Sunku pasakyti - nurijo seiles.
-Tu atrodai apsvaigęs ar gėrei vaistų ? - paklausiau.
-Taip jie veikia - palinksėjo.
-Šaunu, bet patarčiau prie jų nepriprasti - mano skruostu riedėjo ašaros.
-Kodėl ? - atsiduso.
-Tai, kaip narkotikas - palinksėjau.
-Ar tu buvai paruošusi laiškeli savo šeimai ? - paklausė.
-Ne - papurčiau galvą ir pasidarė taip skaudu.
-Kodėl ? - Paklausė.
-Manau, kad jiems du metus buvo kur kas geriau be manęs - nusivaliau ašaras.
-Na tada jie šikniai - tyliai pasakė.
-Nori išsipasakoti tiesa ? - prabilau po ilgos tylos.
-Nežinau nuo ko pradėti - jis sunkiai kvėpavo.
-Nuo pradžių.
-Net nežinau. Viskas prasidėjo taip netykėtai, kad negaliu to prisiminti. Manau, kad tai nuo vienatvės ar kažkas panašaus, bet mane supa tikrai daug žmonių ir aš, net negaliu pasakyti dėl ko taip yra. Man sunku miegotu. Sunku keltis. Aš, net nenoriu pabusti ryte - atsidusi - aš tiesiog noriu normalaua gyvenimo.
-Toks gyvenimas - atsidusau.
-Nekenčiu čia buti, bet kaip užlipu ant scenos aš atgyju, bet kaip lieku vienas aš noriu tiesiog išeiti - sunkiai kalbėjo. Jo balsas virpėjo.
-Scenos ? - paklausiau.
-Taip - palinksėjo.
-Ką tu darai ? atsiprašau tiesiog nesidomiu pasauliu - truktelėjau pečiaia.
-Aš dainuoju grupėje, bet prašau neklausinėk apie ja - nurijo seiles.
-Gerai - šyptelėjau jam.
-Koks tavo vardas ? - paklausė.
-Effy, tavo ?- atsakiau.
-Liam - ištiesė ranką, o aš ja paspaudžiau.
-Manai, kad nusižudyti yra savanaudiška ? - paklausė.
-Tikrai ne. Daugelis to nesupranta jie tiesiog smergia tai, bet jie nenutuokia, kad tai gali buti labai skaudu, juk tik stiprūs pasidaro sau galą - šyptelėjau.
-Tai per daug slaudu - apsilaižė lūpas.
-Paaaulis yra skaudus, Liam - prikandau lūpą.
...
-Tu netiki likimu ? - paklausė manęs Liam
-Ne - papurčiau galvą.
-Aš tikiu - patrukčiojo pečiai.
-Na jei toks yra mes suaitiksim trečia karta - šyptelėjau.
×Liam×
Parėjau namo. Mes su Effy tikrai daug kalbėjomes apie tai. Ir žinot psihiatrinės lubos tikrai panašios į manasias. Atrodo daugiau nebeištversiu čia. Gyliai įkvėpiau nueidamas į vonios kambari. Susiėmiau megztini ir pažiūrėjau į savo ranką pi to į veidrodį. Man nepatiko tai ką aš matau. Tvirtau suėmiau riežtuką tarp pirštų ir drąsiai rėžiau su juo per ranką. Po kelių minučiu jaučiausi laisvas, kaip pukelis kritau ant žemės ištebdamas spintelę savo krauju. Mano akys sunko ir negalėjau pajudinti, nei vieno raumenėlio. Jaučiausi laisva. Nusišypsojau neryškiom lubom.
×Louis×
-Visi varim pas Liam iš jo mažai žinių per šias dienas - patrukčiojau pečiais.
-Jo galim - palinksėjo Niall. Visi susėdome į Hario mašiną if patraukėme link Liam namų. Man kažkas nedavė ramybės, bet stengiausi į tai nekreipti daug dėmėsio.
-Liam ?! - Harry sušaukė. Buvo tylu. Svetainėke ant stali mėtėsi tuščios alaus skardinės ir buteliukas nuo vaistų.
-Gal jis miega ? - apsidairė Niall.
-Vaikinai ? - paėmiau vaistų buteliuką netoliese mėtesi kitas. Pakėliau juos nuo žemės. Jų akys išsprogo. Buvo galima matyt jų baime. Mano širdis pradėjo smarkiai plakti, kaip Niall ėjo link vonios iš kurios sklido šviesa. Nedrąsiai pradarė duris ir aiktelėjo.
-LIAM ! - surėkiau ir padaužiau jam per žandus. Jis gulėjo kraujo klane. Mano rankos drebėjo, bet guodė tas, kad jo krūtinė vis dar kilnojosi. Harry skambino greitajai.
×Autorė×
Vaikinas guli ant stalo, o tuo tarpu daktarai siuna ir tvarko jo pekleva kuria tas padarė. Liam nemirė. Draugai spėjo atvažiuoti.
Mergina, kaip ir kekvieną vakara išgeria raudonos spalvos vaistus ir nueina miegoti. Ji galvoja labai daug apie tai kas buvo vos prieš dvi valandas. Ji nori dar kartą pamatyti rudų akių vaikiną.
-------
ką manot ? :) daug klaidų, rašiau greitai tai ... :)
