×Liam×
Buvo gera palysti po vėsiu vandeniu ir atsipalaiduoti. Užmerkiau akis, nenorėdamas matyti savo žaizdų ant rankų, kurių atsirado dar keletą vos prie įlipdamas į dušą. Aš tiesiog negaliu ramiai išeiti ir elgtis, kaip niekur nieko, o tuo labiau, kad ten grįšiu tik po kelėtos dienų. Dabar galvoju rimtai ir visam nušokti nuo tilto ar palysti po traukiniu. Išlipęs iš dušo apsirengiau ir patraukiau link virtuvės, kuri buvo kiek sujaukta. Nesiruošiu tvarkytis ar panašiai tiesiog man tai atrodo nereikalinga. Išgėriau vaistus, kuriuos man išrašė daktaras Deksteris. Aš nežinau kada ir kur vėl ja sutiksiu. Tai lyg nebilus mūsų susitarimas neieškoti vienas kito. Dabar žinau kur ji gyvena ir panašiai, bet taisyklių laužyti nevalia, juk už tau baudžiama. Pasitryniau delnais veidą. Susitvarkiau namus ir atsisėdau ant sofos spoksodamas į televizoriaus ekraną per kuri nieko nerodė.
*Ar esi namuose ? kaip jautiesi ? * gavau žinutę nuo Louis. Tik pamanyk, kad bent vienam iš trejų šiknių aš rūpiu. Vienas taškas tau Louis !
*Jo. Gerai * numečiau telefoną ant sofos.
*Lauk svečių * perskaičiau ir apsivilkau džemperi, kad Louis nepradėtu malti šūdo kas per velniava dedasi ant mano rankų.
-Sveikas - sukirtome rankomis su Louis.
-Labas - šyptelėjau. Jis nusispyrė batus ir padėjo maišą ant stalo.
-Nupirkau tai pavalgyti žinau, kad nepavalgysi - nusijuokė. Pasiėmė bananą ir ji nusilupęs pradėjo valgyti.
-Ačiū - tyliai tariau nurydamas seiles. Pirma kartą gyvenime tikrai norėjau pabūti vienas ir nieko netrukdomas. Galbūt jis nujaučia tai, kad ateina pabaiga ir nori su manimi pabūti ko daugiau laiko. Louis visada buvo geras mano draugas, kaip ir kiti. Tiesiog aš pasikeičiau.
-Taigi koks tos merginos vardas ? - išsidrėbė ant sofos.
-Neprivalai visko žinoti, Louis - sukryžiavau kojas.
-Tik paklausiau - patrūkčiojo pečiais apsimesdamas, kad tai jam visiškai nerūpi, bet buvo toli gražu nuo to.
×Effy×
Ankstus penktadienio rytas. Na ne toks ankstus, kad visi dar miegotu. Apsižvalgiau aplink norėdama įsitikinti ar tikrai esu kur man reikia. Buvau pasimetusi ir viena. Nežinojau kur eiti, bet žinau viena, kad man reikia susirasti kavine, kurios pavadinimą jau užmiršau. Lengviau atsipūčiau, kaip prieš save pamačiau atbėganti brolį. Nekenčiau jo už tai, kad jis nusitempė mane visai į kitą miesto galą ir trumpam buvo palikęs mane viena tardamas, kad turiu surasti kažkokia kavine ir jo ten palaukti, jau minėjau tai. Praėjo lygiai dvi savaitės, kaip Liam mane palydėjo namo ir nemačiau jo akyse. Man buvo neramu dėl jo būsenos.
-Pagaliau tave radau - atsiduso brolis.
-Sveikinu tu gausi prizą - pavarčiau akis.
-Užteks šmaikštauti važiuojam noriu tave su kai kuo supažindinti - išsiviepė šypsena, kuri nieko gero nežada.
-Noriu namo - tyliai tariau, bet jam buvo tai neįdomu.
-Mes ką tik atvažiavom - zyzė. Tiesiog noriu jam ploti per veidą ir pabėgti, bet tai butu per daug beviltiškas gestas. Visgi nepažystu šitų vietovių. Užmušiu brolį, nes jis sutrukdė mano beverti laiką su kažkokia įvairių plaukų spalvų mergina, kurios vardas iš G raidės, nebuvau labai susikoncentravusi ties tuo. Tai be galo šaunu tiesa. Jus galite girdėti mano sarkazmą ?. Ir visgi tai nuskambėjo tikrovėje !
-Man laikas, susitiksime vėliau. Buvo malonu susipažinti, Effy - šyptelėjo mergina ir man pamojavo. Nepasakosiu brolio atsisveikinimo su ja tiesiog žinokit, kad buvo daug seilių ir apsikabinimu.
-Jo ji šauni - šyptelėjau broliui, kad jis nesijaustu toks beviltiškas.
Pagaliau mane paleido ir niekas nekreipė dėmesio į mane tad galėjau išeiti, kaip ne keistą kojos mane atnešė ant tilto. Ir pagaliau tai įvyko. Po ilgo laiko pamačiau jį sėdinti savo vietoje ir nedrįsdamas užimti manosios.
-Kaip gyvenimas ? - atsisėdau netoli jo.
-Kaip ir visada. Tavo ? - pakėlė akis Liam. Man patinka su juo būti, nes jis nesikeičia nors ir nematai ji ilgą laiką.
-Nieko naujo negaliu pasakyti - šyptelėjau.
-Sėdžiu čia jau keturias valandas ir niekaip negaliu atsiplėšti nuo realybės - tyliai tariau.
-Niekada nuo jos ir neatsiplėši - atsidusau.
-Tai ir yra blogiausia - palinksėjo galva.
----------------
Žinau, kad trumpa, bet laukiu jūsų nuomonių, kuriu labai truksta .... tad suteikit man motivacija toliau rašyti .
