×Liam×
-Aš tik norėjau įkvėpti gryno oro - teisinausi, kaip du vyrai tempė mane į palatą.
-Taip taip mes žinome jūsų pasiteisinimus - nusijuokė su didelia ironija.
-Mea turime teise užrakinti tave, kad negalėtum išeiti - įstūmė mane į palatą ir užrakino duris.
-Aš turiu iš čia išeiti - tyliai sušnabždėjau ir susisukau į kamuoliuką. Mano širdis smarkiai spurdėjo vien pagalvojus apie mirti ir gerumo pojūti. Nežinau, kiek laiko taip pragulėjau. Vos užnerkiau akis, mano palatos duris atsidarė ir pro jas įėjo sesutė.
-Labas rytas ! - atitraukė užuolaidas. Nieko nesakiau.
-Aštunta būk prie seselių punkto - nusišypsojo ir išėjo. Pasiėmiau vonios priemones, kuriuos man sudėjo vaikinai. Nusiprausiau ir grįžau į palatą pasidėti visko. Vilkau koja už kojos kol atsidūriau prie seselių punkto.
-Pavardė ? - paklauė manęs.
-Payne - ištariau. Bano balsas buvo virpantis ir tylus.
-Štai tavo vaistai ir vanduo. Išgerk juos ir eik į valgyklą - nusišypaojo ir padavė man vaistus. Nebuvau tikras as man jų reikia, bet išgėriau juos ir patraukiau ten kur visi ėjo. Gavęs maisto davini ieškojau vietos atsisėsti. Pasirinkau atoku staliuką netoli lango. Ten niekas nesedėjo. Apsidairiau aplink. Prie durų stovėjo apsauginiai ir viską akylai stebėjo. Man kilo klausimas. Ar fanės žino kur aš ? Manau, kad ne, nes tai sugadintų mūsų įvaizdį. Tik pamanykit Liam Payne išprotėjo !
Pavalgiau ir iš karto turėjau eiti pas daktarą Deksterį. Atsisėdau ant kėdžių, nes ant daktaro durų buvo pakambinta lentelė su užrašu : „Netrugyti". Nervingai judinau koja, nes nežinojau kas manęs laukia. Duris prasidarė ir iš kabineto išėjo mergina.
-Liam, užeik - šuktelėjo man. Įėjau. Jis man liepė atsisėsti.
-Visu pirma noriu pradėti nuo šios nakties įvykio - atsilošė savo kėdėje.
-Man nepatinka čia būti - nuleidau galvą.
-Suprantu tave, Liam - kalbėjo užtikrintai. Mane jis erzina. Kodėl jis negali bent kiek suabejoti savo veiksmais.
-Ir suprantu, kad tu dabar keiki mane. Tai natūralu. br ko dar pyksti ? - kalbėjo ramiai.
-Tik ant savęs - nurijau seiles. Visa likusi laiką jis nieko doro iš manęs neištraukė tik tiek, kad noriu iš čia neždintis ir tai padaryaiu bet kokia kainą.
-Ar pas mane buvo atėję ? - paklausiau seselės, kuri prižiūrėjo lankytojų kambary.
-Atleisk, mielasis - šyptelėjo.
-Nieko tokio - nuleidau galvą ir ėjau į savo palatą. Jie mane tiesiog paliko, kaip kokį šunyti. Negalėjau suvaldyti savo ašarų. Uždariau suris ir kakta atsirėmiau į jas. Kukčiojau. Jie tikrai mane paliko.
-Vakarienė ! - pabildeno į mano duris. Gyliai įkvėpiau ir nusišluosčiau ašaras.
×Effy×
-Aš pas daktara Deksreri - pasakiau sesutei, kuri budėjo ir duodu šimtą procentų, kad ji miega su daktaru.
-Gerai, Effy daktaras laukia tavęs - nusišypsojo man. Oh visi tokie malonus. Vemti verčia. Įsidrebiau ant sofis prieš daktrą.
-Kaip jautiesi ? - paklausė daktaras.
-Totaliai laiminga - išsiviepiau.
-Ar norėtum savo noru atsigulti į ligoninę ? - pažiūrėjo į savo sąsiuvinį.
-Tikrai ne - nusišypsojau.
-Puiku, Effy ar geri vaistus ? - pakėlė akis į mane.
-Kekvieną miela dieną - linktelėjo.
-Girdi balsus ? - paklausė.
-Ne iki tol kol veikia vaistai - palinksėjau galva.
-Puiku. Ir kaip dėl to jautiesi ?
-Gerai - linktelėjau. Viskas ėji per daug nuobodžiai, kad galėčiau viską atsiminti.
-Kitas susitikimas ketvirtadienį su grupe. - nusišypsojo ir padadė man lapeli.
-Puiku - pavarčiau akis. Atsiatojau. Ir išėjau iš jo kabineto.
-Mieloji ten užrakinta. Prašau eik per skyriu, juk žinai kur kas, kaip ten - nusišypsoji budinčioji. Apsisikau ir ėjau ten kur man reikia. Nekenčiu atsiminti vizko kas buvo prieš du metus. Suraukiau antakius ir stsngiausi kuo greičiau pereiti ji, bet mano akys užkliuvo už aukšto vaikino.
- Liam ?- suraukiau antakius.
-Effy ? - atsisuko. Jis atrodė siaubingai.
-Ką čia veiki ? - paklausiau ir pasodinau ji ant rudų kėdžiu.
-Aš tiesiog ... per gyliai įpjoviau ... - Nuleido galvą. Paėmiau jo ranką ir atsmaukiau jo rankovę.
-Atrodo skaudžiai - pakėliau akis ir jos susitiko su jo. Jis linktelėjo ir pasitrynė akis.
-Mane paliko, kaip koki našlaiti. Visi palieka mane tau jau darosi normalu - tyliai ištarė. Jis buvo toks sugniugždytas.
-Ei viskas gerai - patapšnojau jam per peti.
-Kaip tu čia atsiradai ? - paklausė.
-Man vis dar reikia vaiksčioti pas daktarą.
-Bandžiau pabėgti, bet to padaryti neįmanoma - apsilaižė lūpas. Jis atrodė nervingas.
-Panelę lankymo valandos paaibaigė jau senai. Jums teks išeiti - atėjo gan jauna moteris, kurios nebuvau mačiuai turbūt nauja.
-Viskas bus gerai, Liam. Nusiramink mes ką nors sugalvosim. Ateisiu per lankymo valandas - apkabinau ji ir šnabždėjau į ausį. Neleisiu jam visiškai išeiti iš proto.
------
Negalėjau užmigti tad parašiau. Gal sulauksiu nuomonių ? Srr dėl klaidų.
