×Liam×
Sėdėjau bendrame kambaryje ir stebėjau žmones. Vieni atrodė normalus, o kiti tiesiog eiliniai pamišeliai. Akies krašteliu stebėjau bureli žmonių, kurie atėjo pas viena paciantą. Vaikinai taip ir nepasirodė. Dėl to jaučiusi dar vienišiau.
-Sveikas - išgirdau pažystamą balsą. Bijojau pakelti veidą ir pažiūrėti į Effa. Dėl savo poelgio sėdėsiu čia iki gyvenimo pabaigos.
-Labas - šyptelėjau. Viduje pasidarė šilta ir saugu. Ji manęa nepamiršo.
-Tai gal pakelsi akis į mane ? - linksmai tarė. Papurčiau galvą.
-Ei nebūk toks maižvaikis. Noriu išvysti tavo rudas akis - jaučiau, kaip ji pritūpė.
-Mane tikrai uždarys ilgam - pakėliau galvą. Ji aiktelėjo nuo pamatyto vaizo. Suprantu ja visi į tai reaguotu.
-Tai nėra taip blogai - nurijo seiles ir skenavo kekvieną mano veido lopinėli ant kurio buvo įpjovimai. Menkai jai šyptelėjau.
-Nori miego ? - paklausė.
-Man ką tik suleido doze ramimančiųjų - mano akys lėtai užsimerkė ir atsimerkė.
-Palidėsiu tave į palatą - šyptelėjo.Linktelėkau jai ir atsistojau. Mes lėtai slinkome mano palatos link. Pravėriau duris. Mane pasitiko nepaklota lova ir tvankus kambarys.
-Paprašysiu ranto nuo lango. Čia labai tvanku - apsidairė Effy. Linktelėjau jai ir pasitryniau akis. Mes susipažinome visai nesenai, bet ji daug daugiau padarė dėl manęs per penkiolika minučių, nei tikra mano šeima, o tuo labiau, kaip čia leidžiama lankyti. Jie sakė, kad pas mane ateis, bet jus tik pažiūrėkit jų, nei kvapo. Jai nebūčiau pripumpuotas vaistų gal ir jausčiausi blogai, bet dabar man vienodau šviečia. Padėjau galvą ant pagalvės ir kovojau su miegu. Nebutu gražu dabar užmigti. Visgi Effy suaijaukė savo dieną, kad ateitu manęs aplankyti. Pas vaikina, kuris prieš mėnesį siulėsi šokti kartu nuo tilto. Ar dabar tai ne juokingai skamba ?
-Gavau - atėjo šviesaplaukė.
-Tu stebuklinga. Prašiau to jau keletą kartų, bet niekam nebuvi įdomu - apsilaižiau lūpas.
-Visgi turiu stebuklingų galių - atidarė langą.
-Nuolankiai tau lenkiuosi - šyptelėjau.
-Tu turėtum pamiegoti. Visgi tu ilgai netempsi, o man auaitikimas su daktaru Desteriu neužilgo. Butinai, kaip baigsiu ateisiu pas tave - šyptelėji pažiūrėjusi į laikrodi.
-Gerai - tai buvo paskutiniai mano žodis prieš užmerkiant akis.
×Effy×
Sėdėjau prieš rate žmonių niuriais veidais. Tai tas susitikimas apie kuri kalbėjo daktaras. Maniau, kad čia bus kur kas smagiau. Man jau paboto klausytis žmonių istorijų, kurios slėgė. Nežinau. Gal tai per daug priminė mano gyvenimą.
-Nepraraskite vilties ponia Gunfton. Mes turime gera pavizdy, kuris baigia išsikapanoti iš šios bėdos. Ar gi ne taip Effy ? - nusišypsojo jai daktaras ir atsisuko į mane.
-Manau. Šiandien negėriau vaistų ir jaučiuosi gan normaliai na žinoma nėra viskas taip tobūla - šyptelėjau ir pirma kartą per du metus nemelavau, kaip jaučiuosi.
-Tai didelis žingsnis į prieki Effy - palinksėjo daktaras. Niekas daugiau prie manęs nekibo ir tai labai gerai. Nekantriai laukiau kol pasibaiks ta šudų kruva, net nunumanau, ką čia veikiu. Ir pagaliau tai pasibaigė. Žingsniavau kolidoriu. Turbūt visi valgo pietus, nes čia buvo per daug tylu ir ramu. Mažais žingsneliaia ėjau link Liam palatos. Tam vaikinui tikrai baigia susisukti protelis ir puikiai ji suprantu. Niekam nelinkėčiau to ką patyriau aš . Liam yra stiprus ir tikiu, kad jis visa tai atlaikys. Įėjusi į jo palatą nusišypsojau matydama gražiai sutvarkyta lovą ir tvarkingai sulankstytus drabužius.
-Tu grįžai - palatos duris prasivėrė.
-Taip - atsisukau į jį. Jis atrodė kur kas geriau, nei prieš tai. Jis atsikando obuolio ir atsisėdo prieš mane.
-Nori atsikąsti ? - paklausė. Papurčiau galvą rodydama, kad ne.
-Kaip jautesi ? - šyptelėjau.
-Normaliai, kaip tu ? - paklausė.
-Jaučiuosi tikrai gerai - šyptelėjau.
-Džiaugiuosi už tave - šyptelėjo.
-Kodėl taip padariai ? - paklausiau klausimo kuris manęa neramino.
-Sunku tai paaiškinti - nurijo seiles ir nejaukiai nuleido galvą.
-O tu pabandyk - šyptelėjau.
-Tieiog ryte ėjau vaistų ir už akių užkliuvo stalinis peilis tad ji nušvilpiau ir tiesiog padariau tai. Man reikia skaismo. Tai tapo mano dalis - kalbėjo Liam.
-Tu pasveiksi - pasilenkiau arčiau, bet ne per arti.
-------
Trumpa ir nieko gero, bet tikiuosi jums patiko :) srr daug klaidų aš vėl miegodama rašau dalis :) <3
