×Liam×
Sėdėjau nepatogioje kėdeje prieš dideli veidrodį , laugdamas stilistės. Šiandien kažkoks rengynis ir nesistengiau domėtis apie ji, nes vaikinai tik dėl jo mane ištraukė iš ten. Jaučiau pykti ant jų.
-Senai matytas, Liam - nusišypsoji mūsų stilistė.
-Jo - šyptelėjau ir laukiau kol ji imsis darbo paslėpti įbrežimus ant mano veido. Grimo kėdeje prasedėjau pusvalandi.
-Baigiau. Sekmės, Liam - nusišypspjo.
-Ačiū - trumpai tariau atsistojęs išėjau. Manęs jau laukė vaikinai. Nužvelgiau juos.
-Tai eisim ar stovesit čia ? - atsisukau susierzinęs.
-Taip taip einam - visi nulenkė galvas. Išsiviepiau netikra šypsena minei, fotoparatų blykstėms. Viskas ėjo nuobodžiai. Per daug išsipuoše žmonės ir tušti veidai.Po nuobodaus koncerto sekė beverčiai pobalbiai su organizatoriais ir kitais, kurie apsimetė gerais draugais ir maloniai sveikinosi. Atsigėriau dideli gurkšni šampano. Nužvelgiau salę, kurioje buvo begalė merginų, kurios tiesiog maivėsi ir kukliai bandė atkreipti kiekvieno vyro dėmesį.
-Sveikas, Liam - ištiesė ranką senas diedas, kuris remia šį rengini.
-Sveiki ponia Kolon - paspaudžiau ranką.
-Pastaruoju metu buvai dingęs iš žurnalistų akiračio - nužvelgiau šalia jo stovinčia merginą.
-Reikia pabūti vienam - nusijuokiau ir meldžiau Dievo, kad jis nuo manęs atstotų.
-Taigi Liam susipažink su mano dukra Krsti - pasikasė savo plikę.
-Liam - paspaudžiau jos ranką.
-Pabendraukite aš tuoj grįšiu- to labiausiai bijojau.
-Turbūt smagu dainuoti prieš tiek daug žmonių - pasitvarkė plaukus ir akivaiždžiai su manimi flirtavo.
-Tu turbūt modelis ? - paklausiau.
-Taip, girdėjau jums tai patinka - sukikeno.
-Mesk tai. Eik mokytis. Išprotėsi nuo tokio dėmesio. Patariu nuoširdžiai - pabaigiau šampaną.
-Tai linksmos nakties nebus ? - papūtė lūpas.
-Tu jau sugadinta - atsidusau. Nuėjau nuo jos. Neverta leisti laiko su tusčiomis merginomis aš ne iš tokių, kurie pažaidžia ir pameta.
-Dar šampano ponia Liam ? - už nugaros išgirdau pažystama balsą. Atsisukau pamačiau šviesaplaukę merginą.
-Tau keisti drabužiai labiau tinka - nusišypsojau merginai su padėklu ir varlite ant kaklo.
-Tikrai taip - nusijuokė.
-Kada baiksi ? - paklausiau.
-Už pusvalandžio - prisimerkė.
-Mane čia dusina - gėriau šampaną.
-Dingstam iš čia po pisvalandžio - truktelėjo pečiais.
- švento Petro mokyklos stadijone išeik pirma, nes jai išeisime kartu bus ne kas - pasakiau.
-Gerai - linktelėjo Effy ir nuėjo link kitų siulydama jiems išgerti.
-Šaunuolis Liam naujos pažintys ir ji tikrai keista. Supažindinsi mus ? - patapšnojo man per peti Louis.
-Nemanau, kad norėsi. Ji savižudė visai, kaip aš - sukandau dantis. Likusi laiką stebėjau Effy, kuri sukiojosi tarp minios. Kartais mūsų žvigsniai susitigdavo.
-Tu turėsi būti dar valanda čia - senis Kolon sakė Effai.
-Ką ? - jos akys išsprogo.
-Ką girdėjai - nelabai mandagiai pasakė.
-Žinot ! išeinu prakeiktas kvaily. Jai nori pats ir vark lysdamas į subines visiems kvailiams ir kesk grabaliojimus ! man nusispjaut ! - metė padėklą ant žemės ir nusiryšusi prijuoste užmetė seniui ant galvos. Iš nuostabos mano burna prasivėrė, kaip ir kitų. Po mažiau, nei kelių akimirkų pradėjau nenuvaldomai juoktis. ×Effy×
Pasiėmiau savo daigtus ir nušvilpusi dektinės buteli išsmukau per galines duris. Lauke jau girdėjosi tranki muzika po mano spetaklio, kuri iškeliu visada. Man netrūksta dėmesio. Tiesiog su trenksmu ir pinigais išeiti daug smagiau. Po dešimt minučių buvau stadijone. Atsiguliau ant kėdžių.
-Tai buvo fantastika. Senai norėjau pamatyti toki piktą Kolon - krūptelėjau nuo netykėto balso. Atsisėdau. Mačiau vaikino figūrą priešais.
-Nepergyvenu dėl to ir be to vistiek gavau pinigus - truktelėjau pečiais ir nusijuokiau.
-Nors tiek - atsisėdo greta.
-Nušvilpiau degtinės - pamosikavau buteliu.
-Gerai - paėmė iš manęs buteli ir ji atidaręs gurkštelėjo padavė man.
-Tau ten nepatiko ? Tavo stilistė gerai padirbėjo - paklausiau ir gurktelėjusi skysčio susiraukiau ir truputi atsikosėjau.
-Ten per daug tuštumos. Nesuprantu, kaip anksčiau galėjau juos pakęsti. Na ji išmano savo darbą - truktelėjo pečiais.
-Gyvenimas - atveria akis. - linktelėjau.
-Dar ir kaip - nurijo skysti.
-Iš kur žinai šį stadiona ? - paklausiau.
-Čia nusižudė viena mergina prieš metus - jis žiūrėjo į toli.
-Tai išgerkim už ja. Ilsėkis ramybėje - nurijau du didelius gurkšnius, susiraukiau.
-Ilsėkis ramybėje - pakartojo Liam ir atkartojo mano veiksmus.
-Na ir kaip namai ? - paklausiau po kurio laiko.
-Jie mane persitempė tik todėl, kad dalyvaučiau šiam renginy - truktelėjo pečiais.
-Nevisai gražu tavo atžvilgiu - šyptelėjau.
-Buvau reikalingas jiems dėl to, kad nesukeltu jokiu įtarimu žinasklaidai - jis buvo labai liūdnas.
-Manau neverta dėl to labai liūdėti - atsirėmiau į jo peti.
-Tau namie viskas gerai ? - paklausė.
-Kartais visi užknisa, bet viskas gerai - šyptelėjau. Atsidusau. Po to ilga laiką tylėjom bijodami ką nors pasakyti arba tiesiog tylėjome, nes mums buvo taip gerai.
-Tau šalta ? tu visa drebi - paėmė man už delnų ir švilniai juos patrynė.
-Viskas gerai - nusišypsojau.
× Liam ×
Lydėjau Effy namų link. Ji visai netoli gyveno nuo mokyklos stadiono. Buvo tikrai vėsi naktis ir matėsi keleta žvaigždžių danguje.
-Na viskas. Ačiū - šyptelėjo.
-Labanaktis - stipriai ja apkabinau.
-Susitiksim dar - sušnabzdėjo.
-Būtinai - paleidau ja. Paglosčiau Effy veidą. Sukandau žandikauli ir pasilenkiau arčiau jos. Mačiau, kaip ji užsimerkia ir laukia bučinio, bet prakeiktas velnio daiktas pradėjo skambėti.
Suraukiau antakius ir perbraukiau per ekraną atsiliepdamas Harriui.
-ALIO ?
-Kur tu esi ?
-Manęs nebuvo gal keturias valandas, o jus tik dabar pastebėjote.
-Atleisk.
-Per daug dažnai girdžiu šio žodžio formą.
-Liam, kur esi ?
-Einu namo. Labanaktis. - Atitraukiau telefoną nuo ausies ir paspaudžiau raudona rageli.
-Turėčiau eiti - paleido mano ranką ir tyliai sušnabždėjo.
-Gerai.
Susikišau rankas į kišenes,patraukiau link savo namų.
--------
Gal bus nuomonių ? :)
srr del klaidų <3
