Dingusi Be Žinios /Z.M//(BAIGTA)

29

- Jei nesijauti gerai, gali likti namie, parašysiu raštelį,- Harry jau gal penktą kartą man tai sako

- Harry, tai tik menkas patempimas, viskas gerai,- tariu pusryčiaudama

- Bet jei pajusi, kad kažkas blogai privalai man pasakyti ir aš parvešiu tave namo,- Harry žiūrėjo į mane valgydamas sumuštinį

- Gerai gerai, o dabar jau laikas važiuoti jei nenori vėluoti,- paėmiau kuprinę nuo žemės ir išėjau į koridorių

Ką tik prasidėjo ketvirta pamoka. Pirmosios trys pamokos prabėgo nuobodžiai, mokytojas kalbėjo apie egzaminus ir kaip svarbu juo išlaikyti. Dabar mums literatūra ir mokytojas įėjo į klasę.

- Sveiki mokiniai, šiandien noriu pakalbėti labai svarbia tema,- mokytoja pradėjo pamoką,- Gegužės mėnesį planuoju išvyką į Stokholmą ir noriu paklausti ar būtų norinčių važiuoti, bet pirmiausiai ar visiems yra aštuoniolika? Reikia žinoti kaip dėl tėvų sutikimo,- mokytoja peržvelgė visus,- pakelkite rankas kam nėra aštuoniolikos,- mokytoja peržvelgė klasę ir aš pakėliau ranką

- Man už dviejų savaičių septyniolika,- tariu

- O ar tavo tėvai sutiktų, kad keliautum į šią išvyką,- mokytoja žinojo, kad Harry mano oficialus globėjas, bet ji specialiai to paklausė

- Aš neturiu tėvų,- tyliai tariau

- Atsiprašau, neišgirdau, gal gali pakartoti,- mokytoja išsišiepė pašaipiai

- Aš neturiu tėvų!- susinervinusi tariau ir pajaučiau ašaras akyse

- Na tada nemanau, kad galėsi važiuoti,- mokytoja apsimetė nusiminusia

- Aš už ją atsakingas, ir galiu patvirtinti, kad ji važiuos,- Harry tvirtas balsas nuskambėjo nutildydamas visus šnibždesius

- Bet išvyka kainuoja nemažai, manai, galėsi sumokėti ir už save, ir už ją?- mokytoja žiūrėjo į Harry

- Patikėkit manim, galėčiau sumokėti už visą šią klasę,- vaikinas ištarė pro sukąstus dantis

- Na tada gerai,- moteris nebežinojo ką atsakyti

Pajaučiau kaip Zayn po suolu suranda mano ranką ir ją suspaudžia savojoje. Vaikinas pažiūrėjo į mane 'ar tau viskas gerai' žvilgsniu, lėtai linktelėjau ir sumirksėjau kelis kartus, kad ašaros išsisklaidytų.

- Ekskursijos metu aplankysime kelis muziejus, kuriuose jūs turėsite tam tikrą užduotį. Taip pat turėsite ir laisvo laiko, išvyka truks penkias dienas, kas reiškia, kad išsinuomosime viešbučio kambarius. Taigi iki kitos pamokos norėčiau žinoti, kas važiuos, o kas ne,- mokytoja viską susakė ir pradėjo vesti pamoką

Valgyklos pertrauka. Kaip jau įprasta sėdime valgykloje ir pietaujame.

- Vyksit į tą išvyką?- Louis peržvelgė visus

- Nežinau, jei Emily vyks – vyksiu ir aš,- Zayn permetė ranką man per pečius

- Manau, galim, prasiblaškysim tarp egzaminų,- Harry kalbėjo pilna burna

- Nekalbėk pilna burna, tai šlykštu,- Monika sudrausmino Harry

- Oj tik nereikia,- Harry nusivaipė

- Aš nesuprantu kokia tos mokytojos problema, pastoviai kimba prie manęs,- nusivylusi tariau

- Mažiau kreipk į ją dėmesio,- Niall nusijuokė

- Lengva tau sakyti, kai tavo šeima tobula,- nusijuokiau

- Patikėk ji toli gražu nuo tobulos,- vaikinas sumurmėjo po nosimi

- Tu bent jau turi tėvus,- susinervinusi tariau

- Dabar visą gyvenimą visiems ir prikaišiosi tai, kad neturi tėvų ir visi turi tavęs gailėtis?! Užauk pagaliau!- tai buvo pirmas kartas, kai Niall šaukė ant manęs.

Akyse susikaupė ašaros ir susirinkusi daiktus išbėgau iš valgyklos. Užsidariau vienoje iš tualeto kabinų ir tyliai verkiau. Nuskambėjo skambutis į penktą pamoką, nesiruošiau į ją eiti, ar į kitas likusias pamokas. Palaukiau kelias minutes kol koridorius visiškai ištuštėjo ir išėjau namo. Lauke buvo siaubingas oras. Nors šiandien buvo pirmoji pavasario diena tai labiau priminė rudenį. Pučia žvarbus vėjas, lyja lietus, visur balos. Iki namų pėsčiomis apie trisdešimt minučių jei nedaugiau. Ėjau susisupusi į striukę, bet tai nei kiek nepadėjo. Pradėjo dar stipriau lyti, nieko aplink nesimatė, buvau kiaurai permirkus.

Šalia manęs sustojo automobilis. Pirmą kartą jį matau. Paspartinau žingsnį, bet mane sučiupo iš už nugaros ir buvau nutempta į automobilį. Muisičiausi ir šaukiau, bet niekas nepadėjo. Mašina staigiai pajudėjo. Nespėjau pažiūrėti, kas dedasi aplink, kai pajaučiau skudurėlį prie veido. Tada tamsa.

Zayn P.O.V.:

- Kur Emily?- paklausiu paskambinęs Harry

- Aš maniau ji su tavim,- jis sutrinka

- Paskutinį kartą ją mačiau valgykloj, po to ji nebeatėjo į pamokas, maniau, parvežei ją namo,- sutrikęs tariau

- Aš maniau, kad tu parvežei, šūdas kur ji galėtų būti?- Harry pradėjo nervintis

- Už penkių minučių būsiu pas tave, pakviesk kitus,- susakiau ir padėjau ragelį

Už penkių minučių sėdėjome Harry svetainėj ir bandėm išsiaiškinti kur Emily.

- Viskas per tave, nesugebi palaikyti liežuvio už dantų?!- pašokau nuo sofos ir puoliau Niall

- Manai, aš to norėjau? Manai, aš žinojau, kad ji dings?- Niall gynėsi

Neiškentęs užsimojau ir trenkiau jam į veidą, jis neatsiliko ir taip pat puolė mane. Būčiau jį nudėjęs jei ne Liam ir Louis atitraukę mus.

- Apsiraminkit gal? Ne jūsų muštynių susirinkom žiūrėt!- Harry piktas sušuko

Išsilaisvinau iš Liam rankų ir pasiėmęs cigarečių pakelį išėjau į lauką. Išsitraukiau telefoną ir surinkau Emily numerį. Jau nežinau kelintą kartą jai skambinu ir iki šiol jokio atsako. Norėjau padėti ragelį bet išgirdau neaiškius garsus kitame ragelio gale.

- Emily?- sušukau, bet jokio atsako

- .....paleisk mane..........Tu priklausai man, pati pasirinkai...........prašau, man skauda.........,- girdėjosi Emily ir neaiškus vyriškas balsas

Parbėgau į vidų. Svetainėje buvo šurmulys.

- Nutilkit!- sušukau ir visų dėmesys atiteko man,- skambinau Emily ir gavau atsaką, paklausykit,- tariau ir visi nutilo

- Ko tau reikia iš manęs?.........Noriu pasismaginti..........Jei duosiu tau tai ko nori ar paleisi mane?.........Pažiūrėsiu,- vėl pasigirdo prislopinti garsai

- Tai Brukas, jis turi Emily!- Meredith sušuko

- Tu tikra, kad tai jis?-pažiūrėjau į ją

- Tai tikrai jis, mes privalome ją išgelbėti kol jis jai nieko nepadarė,- mergina apsiverkusi tarė

- Ar žinai kur jis galėtų ją laikyti?- paklausiau, bet mergina neatsakė tik toliau verkė

- Meredith susikaupk, mums reikia rasti Emily, ar žinai kur jis ją laiko?- Niall kalbėjo ramiai

- Už m-miesto yra jo sodyba, jis dažnai mane ten užrakindavo, galbūt atsiminčiau k-kelią iki jos,- mergina mikčiodama kalbėjo

- Važiuojam,- tariau ir pagriebiau mašinos raktus...

884 žodžiai