Dingusi Be Žinios /Z.M//(BAIGTA)

37

37

Automobilį pastačiau savo namų kieme ir išlipęs užtrenkiau dureles. Apėjau mašiną ir pravėręs kitas duris paėmiau miegančią merginą ant rankų. Paguldžiau ją į savo lovą ir išėjau iš kambario.

Negalėjau nustoti galvoti apie tai kas įvyko per pastarąsias dienas. Išsitraukiau telefoną ir dar kartą pažvelgiau į nuotrauką, kurioje buvo Giovanni. Norėdamas išdidinti nuotrauką supratau, kad tai ne šiaip nuotrauka, o ''Live foto". Kai vaizdo įrašas prasidėjo matėsi vaizdas iš galo, bet tada žmogus viską filmavęs pasisuko į šoną ir pasimatė merginos veidas. Tai tikrai ne Emily. Šūdas, ir vėl susimoviau...

Pasigirdo šnaresys iš koridoriaus ir ant laiptų pasirodė Emily. Užsimiegojusi, trindama akis rankomis, su mano marškinėliais, kurie ant jos atrodė kaip suknelė.

- Zayn?- merginos balsas buvo užkimęs.

- Eikš,- išskiedžiau rankas ir laukiau kol mergina kris į mano glėbį.

- Zayn, aš prisiekiu tai jis, kuris lindo prie manęs, aš bandžiau pabėgti, bet jis vis spaudė mane prie savęs ir- ir...,- neleidau merginai baigti sakinio suspausdamas ją glėbyje.

- Žinau, mažute, žinau,- pabučiavau jos pakaušį.

- Nepyksti ant manęs?- ašarotos akys žvelgė į mane su viltimi.

- Žinoma, kad ne. Emily, atsiprašau, kad nepatikėjau tavimi, kai sakei, kad toje nuotraukoje buvai ne tu, atsiprašau, kad nesugebėjau tavęs išgelbėti anksčiau,- spaudžiau ją vis arčiau savęs.

Taip prastovėjome keletą minučių kol galiausiai tariau:

- Eime pavalgyti ir atsigerti arbatos.

- Zayn.....- mergina susigėdusi tarė.

- Taip?- nesupratau kodėl ji paraudusi iš gėdos.

- Ašbeapatinių,- kažką greit sumurmėjo.

- Pakartok, nieko nesupratau,- tariu.

- Aš be apatinių,- mergina nuleido galvą ir dar labiau išraudo.

- A-u-mh am.. tuoj grįšiu,- sumikčiojau ir pasiėmęs mašinos raktus išbėgau iš namų.

Emily P.O.V.:

Kai Zayn pasakiau, kad aš be apatinių jis kažką neaiškaus sumikčiojo ir išvažiavo. Nesupratusi stovėjau vidury svetainės. Nežinojau ką turėčiau daryti todėl tiesiog nuėjau į virtuvę ir atsisėdau prie stalo. Už dešimties minučių atsidarė durys ir nubėgau į svetainę.

Zayn koridoriuje nusiavė batus ir rankose laikydamas maišelį priėjo prie manęs. Tik dabar pastebėjau, kad ant maišelio rašė Victoria's Secret. O dieve. Tik nesakykit, kad jis... net nenoriu pagalvoti...

- Štai, tikiuosi pataikiau dydį,- vaikinas mirktelėjo akimi ir padavė maišelį man

- Kas tai?- prašau kad tik nebūtų tai apie ką galvoju

- Tai apatiniai,- vaikinas ramiai tarė

- Dieve kokia gėda,- sumurmėjau ir išraudau, nubėgau į vonios kambarį.

Iš maišelio ištraukiau nėriniuotus raudonus apatinius. Greit juos užsidėjau ir nuleidusi maikutę žvilgtelėjau į veidrodį. Mano veidas buvo išraudęs, plaukai susivėlę, atrodžiau kaip benamė vilkėdama vaikino marškinėlius. Kelissyk perbraukiau pirštais per plaukus ir išėjau iš vonios kambario. Priėjusi virtuvę radau Zayn kalbantį telefonu.

- Gerai pranešiu jai.... nežinau, galbūt.... gerai, Harry, pasirūpinsiu ja... gerai, gerai, man reikia eiti,- juodaplaukis baigė pokalbį ir pažvelgė į mane.

- Ką kalbėjot?- paklausiau ir paėmiau sumuštinį vaikinui iš rankų

- Ei aš jį valgiau!-apsimetė supykusiu

- Na argi dabar atimsi iš manęs maistą?- apsimečiau nuliūdusiu

- Valgyk, pasidarysiu naują,- vaikinas išsitraukė ingredientus.

- Ačiū, myliu tave,- pasakiau ir užsidengiau burną delnu, vaikinas pamatęs mano sutrikusį veidą tarė:

- Aš irgi tave myliu.

Valgėme tyloje, kol sudrumsčiau ją:

- Taigi, apie ką kalbėjaisi su Harry?

- Prašė, kad tau praneščiau apie tai, kad mokyklos direktorius ir pareigūnai norės rytoj tave apklausti dėl šiandienos įvykio,- vaikinas lėtai tarė ir pasisodino mane sau ant kelių.

- Ou,- tariau nežinodama ką atsakyti.

- Jei nesijauti gerai galime atidėti tai kitai dienai,- vaikinas nubraukė plaukus man nuo veido.

- Viskas gerai, noriu, kad jis kuo greičiau dingtų iš ten,- atsikąsdama sumuštinio tariu

- Taip pat Harry klausė ar šiandien grįši namo.

- Teks grįžti, nes neturiu jokių daiktų čia,- tariau pilna burna

- Pavalgyk ir parvešiu tave,- vaikinas nusiminęs tarė

- Bet galiu pasiimti daiktus iš namų ir galėsime grįžti čia,- bandžiau pakelti jam nuotaiką.

- Aš sutinku,- vaikinas nusišypsojo ir pabučiavo mane.

579 žodžiai