Dingusi Be Žinios /Z.M//(BAIGTA)

35

Praėjo savaitė kaip Zayn guli ligoninėje ir šiandien yra ta diena, kai jį išleidžia todėl su draugais nusprendėme surengti jo sugrįžimo vakarėlį. Nieko per daug ypatingo, susirinksime visi pas mane ir Harry į namus, pažiūrėsime filmą ir eisime miegoti.

Persirengiau ir laukiau kol Harry susiruoš ir galėsime važiuoti pas juodaplaukį.

- Tu jau?- įkišau galvą į jo kambarį

- Taip, galime važiuoti,- vaikinas pagriebė mašinos raktus nuo stalo ir išėjome į lauką.

Kelias iki ligoninės neprailgo, nes su Harry išsidirbinėjome.

- Pasiruošusi?- garbanius pažvelgė į mane

- Taip, eime pasiimti mano princą,- nusijuokusi tariau

Užėjome į palatą ir pamačiau, kad jis dar miega todėl įsibėgėjusi šokau ant jo taip jį prižadindama.

- Emily, ką čia darai?- Zayn piktas sumurmėjo

- Kodėl tu dar miegi? Juk šiandien tave išleidžia!- laiminga sušukau

- Nulipk, tu sunki,- vaikinas tarė ir pajaučiau kaip man suspaudžia širdį nuo jo žodžių, bet stengiuosi to neparodyti ir nulipu nuo lovos

- Kaip jauties?- Harry jį broliškai apsikabina

- Kaip savaitę laiko gulėjęs ligoninėje,- juodaplaukis be emocijų taria

Nesuprantu kas jam nutiko, vakar jis buvo laimingas prieš mums išeinant, o šiandien su manimi elgiasi taip kaip per pirmąjį mūsų susitikimą, jis šaltas ir aiškiai parodo, kad nemėgsta manęs.

- Emily!- išgirstu Harry šaukiant

- U-hmh kas?- sugrįžtu į realybę

- Sakau paimk Zayn daiktus ir einam,- brolis ranka parodo į juodaplaukio kuprinę

- Oh taip, gerai,- nusipurtau blogas mintis ir paimu daiktus

Vaikinai supildo visus popierius ir galiausiai pasiekiame mašiną. Susėdame ir pajudame namo.

- Mane parvežk namo,- Zayn taria

- Tai pirma važiuojam iki manęs tada parvešiu,- Harry nenori išduoti apie vakarėlį

- Ko man ten? Noriu pailsėti ir išsimiegoti,- juodaplaukis sumurma

- Emily parengė tau staigmeną, todėl vyksime pas mus,- Harry pikčiau taria

- Man nusispjaut ką ji parengė, aš noriu namo, todėl arba pats mane parvežk arba aš išsikviesiu taxi,- Zayn sušunka

Ašaros susikaupia akyse ir bandau jas nuslopinti greit mirksėdama, bet viena išdavikė vis tiek nusileidžia skruostu.

- Aš tau pasakiau, kad-,- nutraukiu Harry

- Tiesiog parvežk jį namo,- trūkinėjančiu balsu tariu

- Bet tu tiek laiko viską kabinai ir planavai tik tam, kad jis to nepamatytų?- garbanius nebuvo patenkintas.

- Girdėjai? Ji pati nenori manęs ten, galės pasikviesti Giovanni, jam patiks,- Zayn tarė

- Prie ko čia dabar Giovanni?- pikta sušukau

- Tu nemanai, kad aš toks kvailas ir nesužinosiu nieko, tiesa?- juodaplaukis atsisuko į mane

- Ką? Apie ką čia kalbi?- sutrikusi tariau

- O dieve mano! Mačiau nuotraukas, kuriose sėdėjote kavinėje ir vos nesibučiavote gerai?! Jei jau taip tau nepatinku kodėl neleidai man tiesiog numirti?!- Zayn šaukė ant manęs

- Kas tau prikalbėjo tokių nesąmonių?- ašaros ritosi mano skruostais ir nebepajėgiau jų sustabdyti

- Karin man atsiuntė nuotraukas, štai pati pažiūrėk! Atrodote kaip miela pora, ne?- vaikinas metė savo telefoną į mane.

Paėmiau mobilųjį į rankas ir pamačiau ekrane nuotrauką, kurioje buvo Giovanni ir mergina, kurios veido negalėjai matyti, nes ji sėdėjo nugara į kamerą, bet aš puikiai žinau, kad tai ne aš. Visą laiką kol nebuvau ligoninėje su Zayn, praleidau planuodama jo sugrįžimą, o jis dabar mane šmeižia išdavyste... nors faktiškai mes nebebuvome pora, bet aš maniau, kad viskas grįžo į savo vėžias...

- Tai ne aš,- tariau grąžindama telefoną

- Žinoma, kad ne tu, tai tavo dvynė!- vaikinas sušuko paskutinį kartą ir išlipo iš mašinos trenkdamas durelėmis.

Tik dabar supratau, kad mes jo namų kieme. Harry be žodžių išsuko iš kiemo ir važiavo namo. Vos mašina sustojo kieme šokau iš jos ir nubėgau užsidaryti savo kambaryje. Ta kalė. Ji ir vėl bando sugriauti mano santykius, bet aš to neleisiu... tik ne tada kai jį susigrąžinau...

558 žodžiai