Tai kaip visada spauskit 'vote'. Ir atsiprašau už klaidas.
- Labas...
Labiausiai man čia dabar reikėjo, kad ateitu Ashton.
- Atnešiau tau gėlių,- pasakė ir iš už nugaros išsitraukė ramūnių puokštę.
Jis dar prisimena ar jam kažkas pasakė, kad mano pačios mėgstamiausios gėlės ramūnės?
- Prisimenu, kad tau jos patinka,- silpną šypsenėlę išspaudė jis.
Pamerkė gėles ir jau ėlo link durų. Nors aš jo ir nenorėjau matyt, vet vistiek norėjau. Nu taip jau būna kai myli žmogų ir ant jo pyksti.
- Neišeik,- pasakiau gergždenčiu balsu.
Taip jau būna kai nekalbi kokia valanda ir išdžiūna burna. Lenkiausi pasiimt vandens nuo staliuko, bet mao akys užkliubo už mano telefono. Po juo buvo kažkoks lapukas. Ištraukiau ir pažiūrėjau. Jame buvo parašyta: ' Jis visada buvo šalia tavęs. Nepamiršk to - E' Fenks draugeška, kad negalėjai iškart pasakyt. Atsigėriau vandens ir atsisukau į Ash. Mano akys susitiko su jo. Jo buvo neapsakomai liūdnos. Taip ir sedėjom žiūrėdami vienas kitam į akis.
- Aš labai atsiprašau,- pasakė Ash ir iš jo akių išriedėjo ašara.
Jis pradėko verkt net pasikūkčiodamas. Atsisėdau ant lovos krašto šalia jo ir jį apkabinau.
- Juk viskas gerai, aš sveika ir gyva,- pakėlus jo galvą pažiūrėjau į jo akis. Nežinau ką jis pamatė mano akyse, jei išvis pamatė, bet nusišluostė ašaras ir apkabino mane.
- Nu gerai, einam miegot,- pasakiau.
- Gerai,- ir jau ėko prie kėdės.
- Ateik, gal tilpsim,- pasakiau ir paplojau per lovą kaip kokiam šuniukui. Jis atėjo labai nedrąsiai.
Aš atsiguliau ir pajutau, kaip ir jis atsigulia. Atsisukau į jį ir padėjau galvą ant jo krūtinės.
- Myliu tave, kad ir kas nutiktu,- pasakiau prieš pat užmiegant.
***Rytas***
Atsikėliau nuo saulės šviesos. Nors saulė tik šviesą ir skleidžia. Nu dar šilumą, bet ji manęs pažadint negalėjo. Aston'o nebuvo. Gal aš ten sapnavau. Oh well. Nebuvo tai nebuvo. Pasiimiau telefoną. Buvo 7:32. Ir kodėl kai nereikia taip anksti atsikeliu. O kai reikia tai ir su patrankom neprikelsi. Atsikėliau iš lovos ir padėjus telegoną ant staliuko nuėjau prie lango. Išgirfau kaip atsidarė durys (jos kažkaip per daug čia atsidarinėja) ir įėjo Nash su Olly. Jie buvo susikabinę rankom. Joke, nebuvo. Arba joe jas greit paleodo. Nu nesvarbu.
- Labas, kaip sekasi?- paklausė Olly
- Seseeee!!- užšoko ant maęs Nash.
- Aaa, nulipk,- dūsdama pasakiau,- sveri tai daug kaip koks arklys, jei ne kaip du.
- Me toks aš jau ir sunkus,- pavartė akis.
- Nevartyk man čia akių, tik aš galiu,- ir pavarčiau akis.
- Gerai, tada tik tu žvaira būsi,- pasakė.
- Ir gerai, ar taip ar taip baisi. Blogiau nebus.
- Ai gerai, tik nespank,- pasakė Nash
- Kas čia spangsta, tai tik jūs du. Gėjukai,- pasakiau,- sorry, nieko asmeniško,- supratus ką pasakiau atsiprašiau Olly.
- Viskas gerai, draugeška,- pasakė Olly
Pasedėjom, pakalbėjom ir jie išėjo. Atsisėdau ant lovos ir tik dabar pamačiau lapelį ant staliuko. Išlankščiau ir ten buvo parašyta: "Ateisiu vakare, myliu xx -A"
Pažiūrėjau į laikrodį 9:00. Nu ką, vakaras dar už kalnų, todėl parašiau Eli kad atlėktu. Pasiemiau telefoną ir išėjau ieškot seselės.
- Sveiki, - pasisveikinau kai pagaliau radau kažkokią seselę pasiklydėlę.
- Labas,- nusišypsojo ta
- Ar galėčiau išeiti su drauge į miestą, o vėliau grįšti jei aš jum čia reikalinga?- pasiteiravau.
- Taip žinoma, tik grįškit iki 7 vakaro.
- Aha grįšiu,- pasakius nuėjau.
"Atvešk rūbų" parašia Eli.
"K" atrašė ta ubagė.
Nuėjau į savo palatą ir dribalinau į lovą. Nu bent minkštos lovos čia.
Kai Eli pagaliau atvarė su mano skudurais nuvariau persirengt. Išėjus iš tuliko nunešiau ligoninės chalatą į savo palatą ( surimavau :D).
- Tai ką veikiam?- paklausiau.
- Atrodai tai taip, kaip nebūtum jokioj komoj gulėjus,- pasakė Eleška ( nu Eli)
- Tai ką ma daryt, džiaugiuos gi kad išgyvenau, ir tu džiaukis, gi geriau nei žliumbt per laidotuves,- pavarčiau akis.
Abi nusijuokėm. Išėjom iš ligoninės ir varėm link jos mašinos. Įlipom ir sedėjom.
- Tai kas dabar?- paklausiau.
- Varom į pardą,- pasiūlė Eleška
- Tu statai,- žvengia
- Tai tau nieks ir neleistu mokėt,- pavartė savo gražias akis
Kaip pasakėm taip ir padarėm. Nuvarėm į pardą. Užėjom į saldainių parduotuvę ir prisiporkom guminukų. Aha, žinau keista, kad ne rūbus pirkom.
Visą laiką vaikščiojom ir kalbėjom apie visokias nesamonęs. Ji man papasakojo apie visą tą š su ta pana kur Ash buvo. Apie tai, kaip jis visas dienas ir naktis būdėdavo prie manęs ir verkdavo, nes bijojo, kad aš mirsiu ir jis to neištvers. Taip ir atėjo pusę septynių vakaro.
- Varom jau atgal, man reikia iki 7 ten būt,- sad face padariau.
- Okele,- pasakė ir paspaudus gazo pedalą Eli pradėjo važiuot link ligkninės.
Kai jau buvom vietoj, ji mane palydėjo iki palatos ir atsisveikinus išėjo. Atsigulia į lovą ir gulėjau, kol neatėjo seselė ir nedavė vaistų išgert. Išgėriau vaistus ir vėl atsiguliau. Maigiau telefoną kai atsivėrė palatos durys ir įėjo mano garbanius Ashton. Ir tada užsimečiau telą sau ant veido. Negalėjo ateit minute vėliau. Dabar gėda pasidariau.
- Tail žinau, aš nevykelė,- pasakiau.
- Visai ne,- atkirto Ashton.
- Ai tik nereikia, žinau, kad esu tokia.
Jis atėjo ir atsisėdo ant lovos šalia manęs. Sėdėjom ir nekalbėjom. Nežinokau ką jam sakyt.
- Kaip tavo akis?- nutruakė tyla jis.
- Nežinau, gali būt liks mėlynė,- tipo nuliūdau.
- Duok pažiūrėt,- pasakė.
Padėjau savo galvą jam ant kelių, kad jis geriau matytu.
- Nu kaip ir nieko, bet geriau užsidėk ką nors šalto. Einu atnešiu jei rasiu kokią seselę,- jau stojosi eit Ash.
- Nereikia niekur eit, čia turiu ledukų,- parodžiau link šaldytuviuko kampe.
Nuėjau prie jo ir išsitraukiau porą ledukų. Suvyniojau į rankšluostį ( neklauskit iš kir jis čia) ir pridėjau prie akies.
- Leisk padėsiu,- pasisiūlė Ashton.
Vėl atsiguliau ir padėjau savo galvą jam ant kelių. Jis paimė iš manęs rankšluostį su ledukais ir pridėjęs laikė prie akies.
- Atsiprašau,- pasakiau.
- Už ką? - nesupratęs pasakė Ash.
- Už tai, kad tą dieną įsilaužiau į tavo namus, jei nebūčiau to darius nieko nebūtu nutikę.
- Ne, tai mano kaltė, nereikėjo man sutikt draugaut su tuo špaklium. Ir šeip atsilrašau už viską.
- O aš atleidžiu už viską,- paglošciau jo skruostą.
Taip ir gulėjau ant jo kelių kol užmigau.
