Taip taip, žinau labai trumpa, bet nebesugalvoju ką dar parašyt galima. Tik galvoju kurt 2 sezoną. Tik jei atsiras skaitančių. Todėl komentuokit ar norit ar ne :D
***Pas Mike namie***
Net neįsivaizduoju kokio velnio mes čia atsigrūdom, taip pat kaip kodėl mes išvis neišsiskirstem kas sau. Ni nebūtyu Ni, jei nevalgytu, o dar ir maistu jie ten mėtytis pradėjo. Man šiandien nebuvo nuotaikos, turbūt dėl Ashton ir tos jo panos.
- Ką tu?- iš žemės atsiradės paklausė Niall.
- Ai, nieko. Galvoju, tu?- pasiteiravau.
- Jis šiknius, net nevertas tavęs jei taip pasielgė tik kad tau sukeltu pavydą, nu žodžiu pamiršk jį ir varom mes tau turim staigmeną. Tiksliau Mike turi tau staigmeną.
Važiavom vos ne į kitą miesto pusę. Net neįsivaizduoju ką jie čia sugalvojo.
***Po kokių dviejų valandų***
Prieš pat pasiekiant kelionės "tikslą" jie man užrišo akis. O kai atričo pamačia tai ko nesitikėjau. Tai buvo namas. Tai buvo Aston'o namas. Kodėl jie taip elgiasi mane čia atsiveždami?
- Nu va, dabar varom pridirbt nesamonių,- džiugiai pasaė Olly.
- Tipo laušimės?- paklausė Ni.
- Nebent turi raktą, o tu jo neturi,- kažkaip per daug linksmai pasakė Eli.
Turbūt ji viską ir sugalvojo. Ai nu, gi Mike.
Nu įsilaužėm mes į tą jo namą ir pradėjom darbuotis. Visus jo turimus paveikslus perrežėm su peiliu. Eli dauguma jo kelnių sukarpė, o kaip visiem žinoma jis jas labai myli. Aš pati, kaip keista, beveik nieko nedariau, nes aš vistiek jį myliu, kad ir su kita jis dabar. Nu tik virtuvėj su ketčupu stalus apipyliau. Kai jau viską baigėm, tiksliau kai jie viską baigė, mes atsisėdom svietainėj prie stalo. Staiga išgirdom į kiemą įvžiuojančią mašiną. Visi išsislapstė, o aš pamačius, kad ten Ashton mašina nusprendžiau su juo pasikalbėt kartą ir visiema laikams. Tik tas, kas paliko atvertas duris, padarė didžiulę klaidą. Ma dar nespėjus prisiartint prie durų nuaidėjo šuvio garsas, viskas suletėjo kaip kokiam filme. Po to pajutau ir pačią kulką netoli mano širdies.
- O Dieve, ne ne ne! Ką aš padaria!? Ne ne ne! Prašau nemirk aš tave labai myliu,- manau kad girdėju pačius paskutinius žodžius mano gyvenime.
Dar spėjau pajaus krentant ašaras. Nu bent ja tikėjausi kad ašaras, o ne kokias seiles jie ten varvina. Ir tada mano akys užtemo.
