***Denise pozicija***
Prabudau apie septinta valandą ryto. Reikėtu jau darbą susirast, nes gi Nash gimtadienis po poros dienų. Reikės mašiną jam padovanot. Pažadėjau gi. Atsikėliau, nuėjau į vonią, nusiprausiau veidą, susirišau plaukus. Įėjau atgal į kambarį. Pala pala. Kodėl kažkas miega mano lovoj? Nuvariau prie to kažko. Spėkit kas ten buvo. Joo, Ash. Kokio velnio, tai nežinau. Nu bet nesvarbu. Nuvariau spinton, pasiėmiau džinsus ir džempą. Apirengiau ir pasiemus kompą nuvariau apačion į svetainę. Pradėjau ieškot darbo. Oh well, dirbsiu padavėja Starbucks'e. Bent jei atvarys kokie lietuviai normaliai vardą užrašysiu, o ne kažkaip nesamoningai kaip jie. Kaip man bus gerai šitas darbas, nuvarysiu devintai valandai, pasikalbėsiu su viršininku ar kuo ten ir vsio. Užlenkiau kompą ir nuvariau virtuvėn. Pasidariau salotų ir arbatos. Buvo visai skanu.
- Labas,- pasisveikino.
Kai šokau nuo kedės. Žiauriai išsigandau.
- Negazdink, vos neapsišikau,- pasakiau.
- Soriukazzz,- pasakė Nash.
- Užknisi,- pasakiau
- Padaryk valgyt,- sad face padarė jis.
- Kodėl tūrėčiau?- paklausiau
- Nes aš tavo brolis,- pasakė
- DURNAS brolis, o durni nevalgo,- pasakiau.
Iš kažkur atsklido juokas.
- Ko ten žvengi?!- sušuko Nash.
- Nes tave katik suvarte,- pasakė Jess.
O ji dar gyvena su mumis. Pamiršau.Pažiūrėjau į valandas. Fak! Pavėluosiu. Greit šokau nuo kėdės 2 kart, nes jau buvau nušokus kai Nash išgazdino, apsimoviau batus, čiupau telefoną, raktelius ir išvažiavau. Nuvažiavau į Starbucks'ą esanti netoli Eli namų. Nenorėjau dirbt prie savo namų, tada visi būtu ėję į jį. Nu tie visi tai Nash, tėvai ir sesės. Nuvariau aš pas jį į kabinetą, pasikalbėjom. Sake priims, pasižiūrės kaip dirbu, jei ką išmes. O dirbsiu tai nuo pirmadienio. Gerai, kad penktadienį atėjau. Nes kitaip būtų reikėję dirbt dar šią savaitę. Grįžau namo, mane iškart užsipuolė Ash.
- Gelbėk!- kaip merga spiegė jis.
- Kas darosi?- paklausiau.
- Ni mane puola!- spiegė.
- Kaip maži vaikai,- pasakaiu ir pavarčius akis nuėjau į kambarį pagulėt.
Užlipau laiptais į viršų į savo kambarį. Iš paskos atsekė ir Ashton.
- Tu pyksti ant manęs?- paklausė nuliūdęs.
- Kodėl taip galvoji?- paklausiau.
- Nu nes nebendrauji, nors tu 5sos fanė,- pasakė.
- O tai nori kad būtu taip,- ir pradėjau spiegt ir šokinėt aplink jį.
- Ne, taip man nepatinka.
- Tai va, ir man. Todėl ir nei spiegiu, nei einu iš proto,- pasakiau ir nuėjau į spintą.
Jis iš paskos kaip koks šunytis.
- Noriu tau kaiką pasakyt,-pasakė.
- Nu, rėžk,- pasakiau gal kiek per piktai.
- Ai, gal kitą kart, dabar kažkokios keistos nuotaikos tu,- kažkoks liūdnas jis.
- Sorry, nenorėjau taip piktai nuskambėtu. Nu tai sakyk- pasakiau
-Ai, gal kitą kart, man atrodo tu vistiek ne nuotaikoj.
WTF? Kas jam pasidare, vakar viskas normaliai buvo, šiandien jau nebe. Nuėjau ir apkabinau jį. Jis iškart apsisuko ir išėjo.
- Labas!- rėkė kažkas per telefoną.
Net nesupratau, kada aš atsiliepiau.
- Nerėkauk,- pasakiau.
- Tai kad jau kokius 10 kartų sveikinausi,- žvengė Cam
- Ai, sorry užsigalvojau,- pasakiau,- gal nori atvaryt pas mane, nėra ką veikt,- pasiūliau.
- Ok, būsiu už keliolikos minučių,- pasakė ir padėjo ragelį.
O kam jis man skambino?
- Šūdas!- surėkiau.
Netyčia išpyliau arbatą sau ant kojos. Koks durnius ją paliko ant mano stalo. Gi žino kad aš nevėkšla, nors ir fabulous. Kažkas bėgo laiptais.Nereikėjo man rėkt, dabar priesis čia žmonių ir bus jų kaip prišikta. Tai aišku, visi veržėsi pro duris, o pirmas tai tėtis, už jo mama, tada ten kiti.
- Kas buvo?- paklausė tėtis.
- Apsipyliau KAŽKIENO palikta arbata,- pasakiau ir pavarčiau akis.
- Atsiprašau,- iš gilumos išgirdau Daisy balsą.
- Ai čia tu? Tada nieko tokio,- nusišypsojau tipo jai, nors jos net nemačiau.
Labai myliu savo jaunesnę sesę ir negaliu ant jos pykt.
- Koks čia susirinkimas?- paklausė katik atėjęs Cam.
- Pasakiau šūdas, ir visi galvoja kad juos pakviečiau, tai susirinko,- pasakiau.
Visi pradėjo žvengt. Nu bent jau geriau už tylą. Užsitepiau kažkokių vaistų, kuriuos davė mama ir nulipau žemyn. Visi jau skirstėsi namo važiuot. Nu bet sugalvoja išvažiuot prieš savaitgalį. Nu bet ką padarysi. Atsisveikinau su visai. Tik Ash neatėjo. Tikrais reiks su juo pasikalbėt. Ai va ką aš buvau suplanavus, nusipirkt butą. Jau gana čia tėvam ant sprando sėdėt. Aš nebūsiu kaip Nash. Jau greit dvidešimt vieni metai, o dar čia gyvena. Įlindau internetan ir visai greitai susiradau pora tinkamų variantų. Vieną nuomuoja, o kitą parduoda. Manau labiau apsimoka pirkt. Tai išėjau link autobusų stoties ir važiavau link to buto. Tik aišku iš pradžių susiskambinau su pardavėją ir susitariau, kad atvarau už pusvalandžio kokio. Kai nuvažiavau mane pasitiko visai jauna moteris. Tikėjausi kokios sukriošusios bobutės iš tiesų. Aprodė ji man tą butą, nu visai nieko. Sumokėjau pusę sumos, nes jei nepatiktų ar ką, sakė gražintu tuos pinigus. Nu man dar geriau. Apsižiūrėjau ir išvažiavau namo.
