Tai va, štai ir ta laukta ( o gal ir ne) dalis. Tikiuosi nenuvyliau. Kadangi komentarų vistiek nerašot, tai prašau bent 'vote' mygtuką paspausti. Gero skaitymo! -Me
P.S. soriukas už klaidas jei bus
***Po 2 savaičių***
***Eli pozicija***
Deni vis dar guli komoje. Tą dieną, kai keršijom Ash, kažkas neuždarė durų pro kurias įėjom į jo namus ir Ashton atvažiavęs namo pagalvojo, kad kažkas įsilaužė, o įėjęs vidun šovė, net nepažiūrėjęs, kad tai buvo Deni.
Per tas dvi savaitęs, jis net neatsitraukė nuo jos lovos, visą laiką būdėjo. Jis pasakė, kad ta merga tai tebuvo publicistinis triukas. Nekenčiu tokių šūdu. Tie vadovai per daug savanaudžiai. Džiaugiuosi, kad Ni tokių durnyščių daryt neliepia.
Su Niall įėjom į ligoninę aplankyt Denise. Jos tėvai ja buvo čia. Jie negalėjo atvykti prieš tas dvi savaites, nes buvo Lietuvoje, o biloetai jau buvo nupirkti šiai dienai. Įėkom į Deni palatą, Ash pakėlė savo galvą. Jis buvo apsiverkęs. O Deni vis dar gulėjo be gyvybės ženklų.
***Ash pozicija***
Kiekvieną dieną ir naktį būnu šalia jos, tikėdamasis, kad ji pabus. Jau praėjo dvi savaitės, o ji vis dar nepabunda. Jei ji mors, aš mežinau ką sau pasidarysiu. Juk tai mao kaltė, kad ji čia guli be samonės ir pašauta. Pajaučiau kaip mano skruostais pradėjo riedėt ašaros. Jei atrodau stiprus vaikinas, tai tikrai toks nesu. Toks nesu tada, kai matau sau artimą žmogų nelaimėje. O dar blogiau tai, kad ji didelėje nelaimėje, ir gali mirti. If aš ją myliu. Ji ma labiau nei artimas žmogus. Ji mano gyvenimo šviesa. Nežinau kiek laiko taip verkiau, bet išgirdau, kad į palatą kažkas įėjo. Tai buvo Eli su Niall. Jie čia ateina kiekvieną dieną. Nusivaliau ašaras ir išėjau užleisdamas jiem vietą. Išėjęs sutikau Deni tėvus, jie verkė. Supratau jų skausma. Nedrįsau prieiti prie jų, todėl nuėjau link tuoleto.
***Eli pozicija***
Atsisėdau prie draugeškos ir paimiau jai už rankos. Ji atrodė labai silpna. Jos rankos buvo ledinės.
- Niall, brangusis, gali išeiti, noriu pabūti viena,- stengiausi kuo švelniau pasakyti.
Ni nieko nesakė tik palinksėjęs galvą išėjo iš palatos.
-Deni, žinau, kad tu stipri bobike, todėl nepasiduok, nes mes visi be tavęs pražūsim, o ypač aš. Taip, žinau, tai skamba savanaudiškai, bet tai tiesa. Tu mane visada palaikai, padedi, pralinksmini..- pradėjau verkt.
Staiga pajutau kažkieno ranką ant savo rankos. Pakėliau galvą ir pamačiau pavargusias Deni akis.
- Eik tu šikt, išgyventum ir be manęs,- pasakė Deni.
Pradėjau spiegt iš džiaigsmo.
- Taip ir žinojau, kad tu kieta boba,- visi pradėjo virs į palatą.
- Dabar tai bus..- pavartė akis Denise.
- O Dieve, Deni, kaip tu?- priėjo verkdama jos mama, o iš paskos ir tėtis.
Tik jos tėtis neverkė.
- Turi stiprius kiaušus,- pasakė jos tėtis.
Va iš kur ji paveldėjo savo šitą humoro jausmą.
Pamačiau ateinanti Ash, yik jis ėjo ne link palatos, o link išėjimo nusekiau iš paskos. Kai pagaliau jį pasivijau paliečiau jo petį su ranka. Jis atsisuko.
- Kodėl tu išeini?
- Ji maęs labiausiai nenori matyt, juk tik per mane ji čia ir atsidūrė,- mačiau liūdnas jo akis.
- O tu pabandyk,- ir pėmus jį už rankos nusitempiau į palatą.
Nu ta prasme jis ėjo, aš jo netempiau, nepatempčiau tokio arklio. Įėjus į palatą Deni pažiūrėjo į mane veriančiu žvilgsniu. Aš jai linktelėjau galvą, leisdama suprast, kad viskas gerai.
***Vakare***
***Deni pozicija***
Kai pagaliau baigėsi lankymo valandos galėjau atsikvėpti. Į platą atėjo seselė.
- Jau nebėra jūsų vaikino?,- paklausė.
- Tai, kad aš neturiu tokio,- pasimečiau.
- Ne bet jis čia buvo ištisas dvi savaites. Ir dienos ir naktim. Jei ne vaikinas, tada nežinau kas jis jum toks,- pasakė, davė vaistų ir išėjo.
Kodėl Eli man nieko apie tai nesakė? Kaip tik tada durys atsidarė.
- Labas....
