Aš sėdau į savo mašiną, Olly į savo ir išlękėm. Po kokiu 10 min jau buvom vietoj. Pro namų duris tiesiog įsiveržiau.
- Cam!!! - sušukau
- Jis čia!!!- surekė kiek supratau iš antro aukšto.
Užbėgau tai kai koks geapardas ir nulekiau į Nash kambarį. OMG! Nash gulėjo ant kambario grindų, o netoli jo buvo bala kraujo. Nu bet ne tokia didelė, kaip buna per CSI kai miršta žmones. Maža, bet vistiek. Pribėgau prie jo ir pradėjau kelt. Buvo nusispjaut ir ant baltų Nike batų ar ant visko, kas gali išsikraujuot. Cam ir Olly padėjo man jį pakelt ir atsargiai nunešėm jį į mano mašiną.
***Ligoninėje***
- Cam, kas jam buvo?- visas išsigandęs paklausė Olly
- Nežinau, po to kai Eli su Niall išvarė kažkur ir likom tik mes du, jis nuvare į savo kambarį, o aš nuėjau tulikan. Kai grįžau padaręs viską ką reikėjo pašaukiau jį, bet jis neatsakė. Tada nuvariau pas jį į kambarį ir pamatęs kaip jis guli ant žemės iškart paskambinau Denise,- papasakojo Cam.
- Ar jūs Nash Grier artimieji?- iš palatos išėjęs daktaras paklausė.
- Aha, mes,- pasakiau,- kas jam yra?- dar paklausiau.
- Arba nuo kažkur nukrito, arba kažką ant galvos užsimetė,- pasakė daktaras ir išėjo.
- What? Kaip jis galėjo nuo kažkur nukrist, būčiau girdėjęs,- pasakė Cam.
- Taigi nematei, ant kilimo gulėjo, gal todėl negirdėjai,- pasakiau.
- Ir šeip muzika grojo,- pridūrė Cam.
- Nu tei teks laukt,- pasakė Olly.
***Vis dar ligoninėje***
Sedėjom jau Nash palatoj ir laukėm. Dar paskambinau mamai ir pasakiau viska kas buvo, dar pasakiau, kad nesijaudintu, jei mirs pranešiu ir numečiau ragelį. Dar paskambinau Eli ir pasakiau. Ta man pasake, kad nash buvo labai lūdnas, nes galvojo, kad aš ant jo pykau. Fak, tikiuosi, čia ne dėl manęs jis kažką pasidarė. Liepiau Cam ir Olly važiout namo. Kad ir kaip jie nenorėjo, bet išvare. Dabar liko tik sedėt ir laukt.
***Kažkurią valandą nakties***
Buvau trumpam užsnūdus. Bet prabudau, nes pajaučiau, kad Nash pradėjo judėt. Pakėliau galvą nuo jo lovos. Labai skaudėjo kaklą. Daugiau niekad nemiegosiu sedėdama.
- Nash?- tyliai pasakiau,- Nash, broliuk?- vėl pasnadždėjau.
- Kas? Kur aš?- pasimetęs paklausė.
- Nu ligoninėje,- pavarčiau akis
- Ką?! Kokioj dar ligoninėj?!- sušuko
- Nežinau, neprisimenu pavadinimo,- pasakiau
- Kodėl aš čia?- paklausė.
- Ne, čia aš tavęs turiu to klaust,- pasakiau.
Jis iškart nieko nebeklausė.
- Tai? Gal teiksies pasakyt?- paklausiau
- Ne, nesiteiksiu. Ir išvis, ko čia sėdi?
- Ai nu sorry, galvojau reikia gi pavežėt iki ligaškes, bet kaip matau, galėjai pats nueit.
Pasakiau ir atsistojus išeidinėjau iš palatos.
- Sorry, nenorėjau taip pasakyt. Prašau, lik čia,- sad face padarė.
Nu o aš iš tikro ir nrbūčiau ėjus, tai grįžau atgal ir atsisėdau.
- Viskas buvo taip...
