××× Leo ×××
Kiekvienas rytas ar vakaras rodos buvo toks pat. Niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Tačiau vieną rytą kažką pastebėjau danguje. Galbūt tai mano proga išsigelbėti iš šios salos?
Sugriebęs, savo pasidarytą ietį, ėmiau bėgti kaip įmanydamas greičiau. Tikslas buvo aiškus - pasiekti paplūdimio pusę.
Išbėgau iš džiunglių tiesiai į smėliu nuklotas platybes. Taip pat priešais akis iškilo didžiulis vandenynas. Tai vaizdai, kuriuos matau jau ilgą laiką.
Apsidairiau tikėdamasis pamatyti kažką, kas bus mano išsigelbėjimas, tačiau viltis greitai subliuško... Galėjau matyti sudužusį lėktuvą, daugybę iškritusių ir ant kranto išmėtytų daiktų bei kelis lavonus... Vaizdas atrodė kiek kraupus.
Visgi turėjau apžiūrėti ar nėra ko nors naudingo, o galbūt netgi rasti kažką iš išgyvenusiųjų. Žinojau, kad po kiek laiko žmonių kūnų čia nebeliks - tai puikus užkandis džiunglių žvėrims. Būtent dėl to privalėjau paskubėti, visgi kur kraujas - ten ir pavojai.
Pastangos buvo bergždžios. Gyvųjų nebuvo nė vieno, o tai nekėlė jokių vilčių. Vienintelis geras dalykas - likę daiktai. Ko negalėjau paimti dabar, sugrįšiu vėliau, galbūt tuomet ir žvėrys bus baigę savo "užkandžius".
Eidamas link džiunglių, pasukau galvą į kitą pusę. Pasirodė, kad tolumoje mačiau kažką gulint ant smėlio. Sustojau. Geriau įsižiūrėjęs supratau, kad tai dar vienas kūnas. Įdomu, kaip jis atsidūrė taip toli nuo lėktuvo?
Vedamas smalsumo nuėjau prie kūno. Tai buvo mergina. Pritūpiau ir patraukiau jos šviesius plaukus jai nuo veido. Aiškiai matėsi, kad jos galva prakirsta, tikriausiai kažkas gerai jai trinktelėjo. Bandžiau užčiuopti pulsą.
- Gyva?
YOU ARE READING
The Second Chance (Bellarke)
Fanfiction"Visada maniau, kad taip ir nugyvensiu gyvenimą beprasmiškai... Niekas manęs neieškos ir aš niekam nerūpėsiu. Tačiau viskas pasikeitė..." Istorija kupina visko, ką galima įsivaizduoti. Reikia tik noro skaityti ir galėsi pasijusti jos dalimi...