The Second Chance (Bellarke)

3 dalis - Pažintis

××× Sara ×××

Jaučiau skausmą savo galvoje. Netrukus vaizdai grįžo atmintin. Kažkas mane užpuolė. Būtent dėl to staiga atmerkiau akis ir kiek išsigandau...

Atrodo buvau kažkokiame namelyje. Galėjau taip manyti, nes per tarpus, kur turėtų būti langai, mačiau palmes. Geras klausimas - kaip aš čia patekau?

Geriau apsidairius, akys užkliuvo už kažkokio žmogaus, kuris miegojo sukritęs į kėdę, spėju padarytą jo paties. Palaukit, žmogus? Laukinis?

Kažkodėl nenorėjau, kad jis pabustų. Kaip šioje saloje galėtų gyventi kažkas išsilavinęs? Nebent jį būtų ištikęs panašus likimas kaip mano. Prakalbus apie tai...

Sunku prisiminti kodėl lėktuvas nukrito ir sudužo. Atrodo viskas buvo gerai.

Nuvijau mintis šalin. Dabar svarbiau buvo iš čia išeiti. Todėl atsargiai pakilau iš vietos, bet netrukus inkštelėjau ir vėl atsisėdau. Jūs turbūt juokaujat? Ar jis iš tiesų vieną mano ranką prirakino prie gulto rėmo?

Toliau neprabėgus nė minutei, nubudo mano "pagrobėjas". Tikriausiai išgirdo mano inkštelėjimą. Pakėliau akis į jį.

- Ką tai reiškia? - kiek pajudinau prirakintą ranką.

Vaikinas pakilo iš vietos ir priėjo arčiau manęs. Kiek atsitraukiau.

- Nemaniau, kad po tiek laiko pirmieji mano išgirsti žodžiai bus tokie atšiaurūs. - lyg pasišaipė.

- Koks normalus žmogus taip elgiasi? Atrišk mane. - suzirziau, visai ignoruodama jo pasakytus žodžius.

Jis lengvai nusijuokė.

- Ir kaip tokia princesė, kaip tu, galėjo čia atsidurti? - vėl pasišaipė.

- Aš ne princesė, tik aktorė. - susiraukiau, prisimindama kiek teko patirti, kad pasiekčiau šią profesiją.

- Aktorė? - kiek nustebo. - Tuomet turėtum žinoti kaip elgtis patekus į negyvenamą salą, nebent tokios rolės dar negavai. - kvailai šyptelėjo.

- Ar man taip tik atrodo, ar tu tikrai esi toks įkyrus? - žiūrėjau į vaikiną.

Jis lengvai papurtė galvą, lyg norėdamas iš galvos išmesti kažkokią kvailą mintį ir pagaliau išlaisvino mano ranką nuo antrankių. Įdomu, kur jis juos rado?

- O dabar galbūt galėtume pasikalbėti kaip civilizuoti žmonės? - paklausiau.

Vaikinas kilstelėjo antakius.

- Manai, kad aš laukinis? Tuomet įspėsiu, kad atsidūrei saloje, kurios gilumoje nežinia. Kiekvienas čia esantis pats atsakingas už savo saugumą, tad nekaltink manęs, kad tave prirakinau. - pareiškė.

Tik pavarčiau akis ir atsidusau. Puikiai žinau kokia "gyvatė" kartais galiu pasirodyti, bet iš tiesų tokia nesu. Tai tik kaukė išgyvenimui.

- Aš Sara, o kas tu?

- Leo.