The Second Chance (Bellarke)

7 dalis - Pirmoji Pamoka

××× Sara ×××

Netrukus buvome stovykloje. Vis dar negalėjau suprasti, kodėl taip skubėjome.

- Gal dabar jau papasakosi kas dedasi šitose džiunglėse?

Vaikinas atsisuko į mane, kai tvirtai uždarė duris, linktelėjo. Tuomet aš prisėdau ant kėdės, o jis liko stovėti.

- Po to signalo visi čia esantys žvėrys tampa nevaldomais. Jie ir taip grėsmingi, bet tas garsas paveikia juos dar labiau... - susimąstė. - Man teko gintis nuo tigro.

- Kaip tuomet likai gyvas? - stebėjausi.

- Tikriausiai pasisekė. Net nenutuokiu kas tą akimirką vyko. Viskas labai miglota. Vos patekau į šią salą, atmintis ėmė streikuoti. - paaiškino.

Linktelėjau.

- Žinai, nors dabar esu aktorė, anksčiau kažkiek studijavau mediciną. - tariau.

- Numanai dėl ko neprisimenu tam tikrų detalių? - paklausė.

- Nesu tikra. Galbūt susitrenkei galvą? Tai būtų logiška. - svarsčiau.

Jis susiraukė, lyg kažką būtų prisiminęs. Tuomet pažvelgė į mane, priėjo arčiau. Nesupratau ką jis daro, tačiau neatsitraukiau, kai Leo kiek patraukė mano šviesius plaukus į šoną.

- Tau kažkas trenkė, turi randą. Pamenu, kad radau tave gulinčią be sąmonės pakrantėje. - tarė.

Susiraukiau ir aš. Ir staiga prisiminiau, kad nuo kažko bėgau...

- Kažkas mane vijosi. Maniau, kad tai laukinis. - greitai pasakiau.

Leo atsitūpė priešais mane.

- Tikrai? Vadinasi, klydau manydamas, kad būsime saugūs. Velnias, juk visa ši sala yra Jų, tai mes esame įsibrovėliai, nors ir ne savo noru.

Tamsiaplaukis pakilo iš vietos ir nuėjo prie kažkokios dėžės, atidaręs ją, ištraukė kelis ginklus. Kiek nustebau.

- Ką ketini daryti?

- Eisiu į pakrantę. Ten liko dar daug daiktų, kurie gali praversti. - ryžtingai tarė.

- O iš kur šitie? - pamojau ranka į ginklus.

- Iš bunkerio, kurį radau prieš kelias dienas. - jis ištiesė man pistoletą. - Tau jo reikės.

- Aš nemoku juo naudotis. - papurčiau galvą.

- Nejau nebuvo vaidmenų, kur turėtum šaudyti? Išvis kur tu vaidinai? - susiraukė.

- Tikrai ne veiksmo ar siaubo filmuose. - atsakiau.

Leo nusijuokė.

- Gerai, išmokysiu tave. Ateik čia.

Priėjau arčiau, jis atsistojo man už nugaros ir įdavė į rankas ginklą.

- Laikyk tvirtai. - įspėjo.

Vaikinas uždėjo savo ranką man ant dešiniojo peties, kad padėtų geriau nusitaikyti į taikinį.

- O dabar šauk. - tarė ir atitraukė savo ranką, paėjo toliau nuo manęs.

Iššoviau pirmąjį šūvį ir iš karto pajutau venomis plūstant adrenaliną.

- Oho. Ar nebūsiu blogas žmogus, jei pasakysiu, kad man tai patiko? - stebėjausi savimi.

Leo nusijuokė.

- Tai nėra blogai. Pabandyk dar kelis kartus, o aš einu įkvėpti gryno oro. - šyptelėjo, kai įsidėjo į burną kažkokį riešutą.

- Gerai. - linktelėjau.

Vos Leo išėjo, atsidusau. Niekada anksčiau neteko rankose laikyti ginklo, o dabar? Ši sala pavers mus visai kitais žmonėmis...