Problem (Z.M) TAISOMA

25

Dairiausi ieškodama sau pagalbos, nes tikrai žinau jog Marco nepasigailės. Šūdas man šakes dabar jau tikrai. Sustingau, kai iš po kampo išlindo Marco ir jo tie draugai.
-Pakliuvai mažute,-sukikeno Marco ir priėjęs čiupo man už plaukų,-Per tave visi mane jog esu gėjus,-suurzgė.
-Per tave visi manė jog esu kekše. Atėmei mano nekaltybe ir pažeminai prieš visa mokyklą. Taigi manau aš dar per mažai tau atkeršyjau,-šyptelėjau ir nustumiau jį nuo savęs.
-Turbūt norėtum jog tavo pirmas vaikinas, būtu buvęs Zayn, taip širdele? Žinojau jog taep jūsų kažkas vyksta,-nusijuokė.
-Kas tarp mūsų vyksta, tai ne tavo reikalas Marco,-sušnypščiau.
-Na davar mano reikalas Skyvenaitė,-sukikeno.
-Aš Skyven. Skyven, Marco,-sumurmėjau.
-Gabija Skyvenaitė tu. Štai tavo tikrasis vardas ir pavardė.
-Lietuvoje taip, čia aš Gabby Skyven, o dabar praleisk mane,-suurzgiau.
-Nu jau. Laikas tave pamokyti mažyle,-sukikeno ir su savo draugais apsupo mane.
-Ko jus po velniais norite?!-surėkiau susinervinus.
-Tavęs,-vienbalsiu atsakė jie ir pripažinsiu išsigandau.
Jie žiūrėjo į mane, kaip į maistą ir žinojau jog sausa iš balos neišlipsiu. Masčiau kaip čia man išsisukti, bet nieko nesugalvojau. Hm...
-Išgražėjai Skyven, išgražėjai. Užpakaliukas stangresnis, papai didesni atrodo. Pakietintus liemenuku nešioji?-sukikeno.
-Ne, tiesiog silikonus įsidėjau,-pavarčiau akis.
Jis tik nusijuokė ir ranką perbraukė per mano petį. Pasinaudojau progą ir spyrus jam pasileidau bėgti iš to sušikto užkampio. Pasukau į kažkokį takelį ir tikiuosi čia nepakliusiu į aklavietę. Apsidairiusi ar jų nebėra atsidusau ir nuėjau į parduotuvę. Čia tikrai busiu saugi. Atsiminiau savo vakaro planą ir nuėjau prie purškiamų dažų. Nusipirkau ryžų, mėlynų ir raudonų dažų. Numarginsiu jį visokiomis spalvomis.
Apsiprekinusi paskambinui Zayn. Jei jau braunasi pas mane tai tegul ir padeda man grįžti namo.
-Klausau,-mieguistai atsiliepė.
-Miegi?-suprunkščiau.
-Ne blet vairokštėm šiku,-suburbėjo.
-Būk geras atvažiuok į "One Stop" parduotuvę,-švelniai pasakiau.
-Kaip tu ten atsidūrei? Juk ta parduotuve dešimt kilometru nuo mūsų.
-Ilga pasaka, prieš miega paseksiu.
-Greit busiu, lik ten,-sumurmėjo ir padėjo ragelį.
Įsišiepiau ir atsisėdau ant suoliuko. Dažus įkišau į patį galą, kad Zayn nepamatytu. Dairiausi įsitikindama jog čia nėra Marco ir jo tų draugų. Jau tikrai maniau, kad man bus šakes, bet juk aš Gabby Skyven. Aš viska sugebu.
Laukiau Zayn apie dvidešimt minučių ir pagaliau pamačiau jo mašiną. Jis įsuko į aikštelę ir išlipęs priėjo prie manęs.
-Tu mane nervini,-suburbėjo.
-Aš irgi žinau, kad esu tobula,-šyptelėjau ir jis paėmė mano maišą.
-Mačiau Marco. Jis buvo prie koledžo ir turbūt laukė tavęs.
-Buvau jį sutikus. Draugiškai paplepėjom,-sarkastiškai pasakiau.
Iš Zayn lupų pasigirdo kikenimas.
-Ryt mums pirma paskaita ir mes kartu busime,-šyptelėjo.
-Rytoj? Pirma paskaita kartu? Nesamonė.
-Samonė samonė.
-Juk ryt pirma paskaita pas profesorių Logan,-sumurmėjau.
-Tai aš pas jį ir einu.
-Kam tau reikalinga literatūra?
-Pasirinkau ją vien todėl, kad nereikėtu eiti į chemiją,-suprunkštė.
-O kas tu busi?
-Aš anglų kalbos dėstytojas, tu?
-Wow nustebinai. Aš su kameronis, bet pasiėmiau dar viena specealybe-redaktorė.
-Kokia protinga,-nusijuokė ir įdėjo maišą į bagažinę.
-Už tave protingesnė,-pasimaiviau.
-Kur gi ne,-pasimaivydamas pasakiau.
Įsėdau į mašiną ir prisisegiau saugos diržą.
-Sugalvojau!-sucypiau,-Galėsi savo mokiniams pasakoti apie taip, kaip koledže visas merginas dulkinai.
-Ir būtinai paminėsiu tavo pavarde,-mirktelėjo.
-Ai koks skirtumas, vistiek jau busiu susikūrus savo gyvenima,-truktelėjau pečiais.

Kai įvažiavome į koledžo bendrabučio kiemą, pamačiau Marco. Ir ne vieną, o su savo tais pačiais draugais.
-Gražu,-sumurmėjau, kai išlipau iš mašinos.
Zayn ištraukė mano prekes ir apsikabinęs viena ranką vedėsi link durų.
-Patrauk ranką,-paliepiau.
-Tylėk ir eik,-piktai paliepė ir tai mane įsiutino.
Jis man aiškina! Kur matyta?!
-O gražioji porele eina!-suriko Marco,-Zayn koks jausmas dulkinti mano panaudota mergina?!
-Užjaučiu žmogau, tu jai net cielkos nepramušei!-surėkė Zayn ir atidarė man duris.
Tyloje nuėjome į mano kambarį ir jis padėjo prekęs ant lovos.
-Liksi?-paklausiau.
-Kas tu?-sutrikęs atsisuko.
-Debilas,-nusijuokiau.
Jau buvo vėlu todėl pajungiau filmą ir nesikuklindama persirengiau į naktynius. Zayn jau įsipatoginęs gulėjo lovoje, todėl lėtai atsiguliau šalia jo. Iš maišo išsitraukiau guminukus ir prasiplėšus valgiau juos žiūrėdama filmą.
-Nori?-atkišau Zayn.
-Nevalgau saldumynų.
-Nesveikas,-tyliai pasakiau ir jis įžnybė man į šlaunį.

Filmo viduryje Zayn jau beveik miegojo, todėl pasiruošiau savo planui. Jis turėtu siprasti, jog manim pasitikėti neapsimoka.