Problem (Z.M) TAISOMA

8

*Gabby Pov*
-Ar tu proto netekai?!-surėkiau ir trenkiau jam per veidą.-Idiote pažiūrėk, kaip atrodau!
Mano visas veidas buvo padengtas karmeliniu tortu.
-Aš nieko prieš jei man teks viska sutvarkyti,-sukikeno.
-Tai ir turėsi!-vis rėkiau ant jo.
Staiga jis prirėmė mane prie sienos ir vėl sukikeno pažiūrėdamas į mano veidą.
-Aš nulaižysiu, tada vėl busi švari,-mirktelėjo ir man nespėjus paprieštarauti jo liežuvis perbraukė per mano veidą.
Jaučiau, kaip mano kūnas pradeda kaisti pajautus senus šiurpuliukus. Buvau sustingus ir visiškai nejudėjo, kai jo liežuvis perbraukė netoli mano lupu. Tai labai blogai, bet jis vis dar turi ta žavesi, kurį pamilau.
-Tai daug skaniau, jei norėsi, galėsi ant manęs išbandyti,-nusijuokė ir jo lupos nusileido mano kaklu ant kurio buvo torto.
Sudrebėjau, kai jis perbraukė liežuviu per mano jautria kaklo vietelę. Mintise jį keikiau visais žodžiais, bet negalėjau to pasakyti balsu. Norėjau jam, kaip seniau įvelti į plaukus savo pirštus ir velti juos, tikėdamasi, kad jis nesustabdys manęs.
-Ar ir nuo grindu nulaižysi?-dusliai paklausiau ir jaučiau, kaip jis sukrizena man prie kaklo.
-Jei kartu tai darysi, tai žinoma,-pasakė ir sukando mano kaklo odą, priversdamas mane aiktelti.-Vis dar tie patys pojučiai,-sušnabždėjo ir dar karta krimstelėjo.
-Aš jau švari,-pasakiau ir greitai atsitraukus užlipau laiptais.
Po velniais kur čia randasi vonia? Aš vis dar limpu ir dar Zayn bučiniai. Negaliu jam vėl pradėti jausti, noriu būti šalta kalė. Taip daug geriau, nes niekas negali tavęs įskaudinti, kaip padarė jis. Nenoriu grįžti prie to, kaip mes nuo karo perėjome ant šiltu jausmų. Nenoriu likti vėl viena, vien dėl to, jog skaitausi problema.
Susiradusi vonią, užsirakinau ir atsirėmiau į duris. Nuslydau durimis ant žemės ir susiėmiau už galvos. Kodėl jis turėjo čia atvažiuoti iš Amerikos? Man pyktis suima, kai jis būna šalia manęs, bet tuo pačiu ir visi tie prisiminimai, kai buvome kartu.
"...-Zayn pažiūrėk!-suklykiau, kai pamačiau maža šuniuką.
-Ar tu nori jo?-paklausė.
-Taip,-palinksėjau.
Jis pakštelėjo man į lupas ir priėjo prie benamio mažo šuniuką. Jam paimus jį į rankas ir nusišypsojus įsišiepiau ir aš. Priėjau prie jo ir pabučiavau jam į lupas.
-Mums reikia jį nuprausti. Jam atrodo tik keli mėnesiai yra,-pasakė Zayn paglostydamas šuniuką.
-O kokį vardą jam dedame?-paklausiau ir pakėliau šuns uodega, kas privertė Zayn nusijuokti.-Čia mergaitė.
-Manau jai tiks vardas Pipse, kaip manai?-pažiūrėjo į mane ir kalytę.
-Jis tobulas..."
"...-Aš tave myliu, bet neisiu daryti tau valgyti,-sukryžiavau rankas.
-Kodėl?-suzyzė įsidrėbdamas į lovą.
-Nes tu į mano šampūną pripyliai kažkokio šūdo, nuo ko mano plaukai tapo ryži!
-Ai tu apie tai,-sukikeno.
-Mulkis,-suburbėjau ir užlipau ant jo liemens.
-Mulkis, kuris eina dėl tavęs iš proto..."
Pati nepajutau, kaip pradėjau kukčioti. Aš pasiilgau jo ir labai, bet nenoriu rizikuoti. Man geriau karas. Aš buvau laiminga su juo ir kiekviena dieną šypsojausi, bei rezgiau jam keršto planą. Man patiko, kad mes niekaip nenustojome kariauti, nors kartais ir užknisdavo. Niekada negalvojau apie skyrybas, o pasirodo Zayn apie tai galvojo. Jam reikėjo laisvo gyvenimo, o dabar pats turi mergina ir ne bet kokia, o kažkokia juodai dažytą avį!
"...-Zayn,-prisilinkau prie jo ir pabučiavau jo nuogą krūtinė, kol jis miegojo.
-Ką?
-Aš ave labai labai myliu,-švelniai pasakiau.
-Kiek reikia?-atsiduso.
-Man reikia šimto svaru ir tavo mašinos,-perbraukiau pirštu per jo krūtinę.
-Sudaužysi mašiną, kaip anakart galėsi atidirbinėti man visus metus lovoje,-suburbėjo ir užsimerkęs iš šalia esančios komodos išėmė raktus ir piniginę.
-Myliu,-pabučiavau jį ir išlipau iš lovos..."
Pakilau nuo žemės ir nuėjau prie kriauklės. Nusiploviau veidą bei kaklą ir išėjusi iš vonios susidūriau su Zayn.
-Girdėjau tavo verkimą,-susirūpinęs pasakė.
-Koks skirtumas,-sumurmėjau ir nuėjau nuo jo.
Nusileidau laiptais žemyn ir pamačiau miltus. Įsišiepiau ir pėmusi jį suradau feną. Piripyliau į jį miltu ir įsišiepiau.
-Zayn ateik!-surikau ir įdėjau į rozetę kištuką.
-Ką?-jis įėjo į virtuvę ir aš įjugiau feną.
Pradėjau garsiai juoktis, kai visi miltai buvę fene atsirado jam ant veido.
-Nekenčiu tavęs,-sumurmėjo ir aš išjungiau feną.
-Taip jau būna, kad aš mėgstu keršyti,-suprunkščiau.
Jis čiupo miltu pakeli ir priėjęs supylė man viska ant galvos.
-Hey!-suklykiau ir ir viska mečiau į jį.
-Tu prima pradėjai!-rėkė.
-Apisverk!-nusijuokiau.
Mes vienas kita terliojome miltais ir nors vienai minutei buvau pamiršus ką jis man padarė.
-Ką jus čia darote?-išgirdome Monos ir Harrio balsus.