Problem (Z.M) TAISOMA

44

Lėtai pasukau galvą ir prie mūsų buvo Marco ir dar kelį kažkokie vaikinai.
-Ko nori Marco?-suburbėjau.
-Iš tavęs nieko maža kekše,-šyptelėjo.
-Kramtyk ką šneki, nes išmušiu dantis,-suurzgė Zayn ir pasodino mane ant baseino krašto.
-Zayn, Zayn. Su tokia susidėjai,-nusijuokė ir Zayn staigiai jam trenkė.
Dingo muzika ir patalpoje užsidegė šviesa.
-Nelysk prie jos!-surėkė Zayn ir Marco draugai bandė jį ginti, bet Zayn laisvai ir juos iškinkė.
Nespėjau sureaguoti, kaip greitai apsauginiai ištempė lauk Zayn ir greitai juos pasivyjau.
-Panele jus irgi išmetame, prašome eiti iš čia,-piktai pasakė.
Piktelėjau ir kartu su Zayn išėjau. Pažiūrėjau į jį ir pamačiau, kad jo krumpliai raudoni nuo kraujo.
-Tu visada visur susimuši,-burbtelėjau ir nusitempiau jį prie mašinos.
-Jis to ir buvo vertas.
-Kur tavo vaistinėlė?-paklausiau.
-Bagažinėje,-pasakė ir greitai atidarius bagažine paėmiau vaistinėlę.
Nuėjau prie jo ir išsitraukiau žaisdoms valyti spiritą ir bintą.
-Man viskas gerai,-sumurmėjo.
-Tyli,-piktai pasakiau ir valiau jo krumplius.
Jis ale mat vyras ir negali parodyti, kad jam skauda. Idiotas, reikėjo mat muštis. Sutvarkius jo krumplius pažiūrėjau į jos akis.
-Važiuojame namo?-paklausė.
-Turbūt, be to aš nelaikau tai mano namais.
-Kodėl?
-Nes nėra virtuvės,-nusijuokiau.
-Aš kai ką esu sugalvojęs, bet tau nesakysiu,-parodė liežuvį.
-Mulkis,-trenkiau jam per užpakaliuką.
-Tik nereikia,-nusijuokė ir įsėdo į mašiną.
Įsėdau ir aš ir prisisegiau saugos diržą. Kol važiavome namo, klausėmes muzikos ir kartais padainuodavome. Vos grįžome aš nubėgau į savo kambarį ir pasiėmiau pižama. Man reikia išsimaudyti, nes smirdžiu chlorų. Nuėjau į vonią ir užsirakinau. Nusirengiau ir palindau po dušų. Atsukau šilta vandenį ir mėgajausi šiltais lašeliais bėgančiais mano kūnų. Pasiėmiau šampūną ir įsipylusi sau į delną tryniau savo galvą. Baigusi išsimaudyti apsirengiau pižamą ir grįžau į kambarį. Tik atsiguliau į lovą pradėjo kažkas sproginėti ir suklykus pašokau. Patraukiau anklode ir pamačiau susprogusius maišelius. Malik.
-Užmušiu!-surėkiau ir girdėjau jo juoką.
Nuėjau pas jį į kambarį ir kirtau šalia jo į lovą.
-Tu idiotas, žinojai?-pažiūrėjau į jį.
-Taip, bet už tat prisivyliojau tave pas save,-sukikeno.
-Eisi rytoj tvarkyti mano lovos,-šyptelėjau.
-Nu ne,-sumikė.
-Taip, o taip,-nusijuokiau ir jis patempė lupą.-Nebuk vaikas.
-Aš toks ir nesu.
-Matosi,-suprunkščiau ir jis pažiūrėjo į mano pižamą.
-Mikimauzai? Rimtai?
-Kas?-sutrikau.
-Tau aštuoniolika juk,-pradėjo juoktis.
-Bet ji labai šilta,-šyptelėjau.
-Su ją atrodai, kaip vaikas,-sukikeno.
-Tik nereikia, gerai. Aš tobula, o tu ne.
-Pfu,-suprunkštė.
Užlipau ant jo liemens ir bandžiau jį kutenti, bet ne kas sekėsi. Jis net nesijuokė.
-Tu kažkoks nenormalus, nebijai kūtu,-susiraukiau ir greitai buvau po juo.
-Už tat tu bijai,-pradėjo maen kutenti ir mano juokas girdėjosi visame kamabryje.
-Baik,-juokiausi ir bandžiau jį nustumti, bet ne kas sekėsi.-Aš dustu.
-Gerai jau gerai,-nusijuokė ir atsisgulė šalia manęs.
Po kiek laiko mano kvėpavimas pasidar normalus ir atsiguliau ant šono.
-Tu sakai, kad kažka esi sumanęs. Ką?
-Nesakysiu, juk sakiau.
-Nagi pasakyk Zayn,-suzyziau.
-Nebūk zyzlė,-subarė.
-Idiotas esi, viska nuo manęs slepi,-supykau ir nusisukau į kitą pusę.
Girdėjau, kaip jis atsidusta ir neužilgo pajaučiau jo ranką sau ant liemens.
-Tai turi būti staigmena.
-Nemėgstu staigmenų,-suburbėjau.
-Uch tu tokia ožka,-atsiduso ir atsisukai į jį, kad jam trenkčiau, be jo žodžiai mane pribloškė.
-Aš turiu butą, ir noriu, kad gyventum su manimi jame,-žiūrėdamas į akis pasakė.