Problem (Z.M) TAISOMA

33

*Po keturių savaičių*
Sėdėjau savo kamabryje ir mokiausi informatikos formulių, kurių prireiks progravavimui. Pas Zayn nebuvau kelias dienas. Man sunku jį stebėti toki. Žinau tik tiek, kad jis nepabudęs. O jei jis niekada neatsimerks? Aš tikrai nenoriu, kad jis mirtu. Nors ir kiek jis man pridarė, bet buvo ir linksmų akimirkų.
Per tas savaites aš su Chad labiau suartėjau. Mūsų bendravimas perėjo į kitą ligmenį. Dabar mes susitikinėjame ir lyg ir esame pora. Jis buvo su manimi, kai aš sielvartavau dėl Zayn, padėjo man nusiraminti. Mona sake, kad darai klaidą su juo susimesdama, nes nesuprantu savo tikrų jausmų, bet aš žinau geriau. Man patinka jo draugyja ir nežinau, kas galėtu labiau man patikti nei jis.
Truputi pasimokinus parašiau Monai, jog ateitu pas mane. Kol jos laukiau pažiūrėjau rytojaus planus ir manau eisiu aplankyti Zayn.
-Labas,-į kambarį įsiveržė Mona ir atsigulė šalia manęs.
-Labas,-nusijuokiau.
-Mokeisi?-paėmė mano knygą ir truputi pavartė.
-Taip. Ką nors žinai apie Zayn?-paklausė ir ji pažiūrėjo į mane.
-Ne...Na jis vis dar nepabudo,-žiūrėdama į lubas pasakė.
-Rytoj jį aplankysiu,-šyptelėjau.
-Tau jis rūpi,-nusišypsojo.
Nieko nesakiau. Jis man tirkai rūpi.
-Kaip su Chad?-paklausė.
-Gerai. Jis nuostabus.
-Manau blogai padarei, kad su juo susimetei. Pati to nesupranti, bet tavo jausmai jam kitokie,-aiškino vėl savo teoriją.
-Jis man patinka Mona,-atsidusau.
-Tau patinka ne jis,-sumurmėjo.
-Gal galime apie tai nebekalbėti?-suzyziau.
-Gerai. Ką veikiame?
-Gal koki filmą pažiūrime?-pasiuliau.
-Koki?
-Nežinau. Penkiasdešimt pilkų atspalvių?
-Girdėjau jis geras, todėl junk,-nusijuokė.
Pajungiau per savo loptopą tą filmą ir padėjau ant kėdės, kad matytume. Įsitaisiau patogiau ir stebėjau filmą.
Po filmo su Mona išėjome į lauką. Jau buvo vakaras, todėl niekur toli nėjome. Atsisėdome netoli esančiame parkiukę ir laukėme vaikinų. Jie turėtu pasirodyti už kelių minučių. Žinoma, kol Mona kalbėjo vėl apie tai, jog Chad ne man, aš galvojau apie jį. Zayn. Nuo pat pradžių mes kariavome ir pripažįstu man tai patiko. Nors kartais jis ir persistengdavo, bet aš irgi buvau ne ką geresnę. Viskas pasikeitė tada, aki jį atstūmiau ir jis susidėjo su Marco.
-Gabby,-papurtė mane Mona ir atsigavus iš savo apmąstymu pastebėjau jog čia jau yra vaikinai.
-Labas maže,-pabučiavo mane Chad ir aš nusišypsojau.
Harry ir Mona žinoma nusilaižė ir jis jai kažką pašnabždėjo, kad ją privertė išraudonuoti.
-Kažkas šiandien užsiims tėvų žaidimais,-pasišaipiau ir Harry pavėlė mano plaukus.
-Nevykelė tylėk,-parodė liežuvį Moną ir aš pavarčiau akis.
Chad atsisėdo šalia manęs ir sunėrė mūsų rankų pirštus. Mona ir Harry kalbėjo sau, o aš žiūrėjau į mūsų su Chad rankas.
-Kas nutiko?-sušnabždėjo.
-Nieko, tiesiog esu pavargusi,-pamelavau.
-Gal nori eiti į kambarį?-pasiūlė, bet aš papurčiau galvą,-Rytoj mano tėvai atvažiuoja.
-Oh,-atsidusau.
-Tu busi?
-Atleisk. Rytoj pažadėjau sau, kad nueisiu aplankyti Zayn,-apgailestaujančiai pasakiau.
-Viskas gerai,-nuoširdžiai nusišypsojo ir pabučiavo mane.
Apsidairiau ir pamačiau, kaip link mūsų ateina Niall su Melany ir Zoe su Clara. Tik ne Clara.
-Labas brangieji!-suriko Melany ir atsistojus nubėgau jos apsikabinti.
-Labas Niall,-pasisveikinau su blondinukų ir jis mane apkabinęs pasuko ratu.
-Kaip mažoji laikosi?-pasidomėjo ir žinau, kad jis klausia to dėl Zayn.
-Rytoj jį aplankysiu,-pasakiau ir jis linktelėjo.
Nuėjome visi prie suoliuko ir atsisėdau Chad ant kelių.
-Jus pora?-paklausė Zoe.
-Taip,-atsakėm abu chorų ir Clara pavartė akis.
-Idomu ar ilgai,-pašaipiai pasakė Clara ir jau stojausi jai trenkiti, bet mane sustabdė Chad.
-Nusiramink laukinuke,-nusijuokė.
Piktai žiūrėjau į Clara ir taip norėjai ją prikulti, kad mažai nepasirodyti. Kalė.
-Rytoj anksti keltis, aš jau esiu miegoti,-pasakiau.
-Palydėsiu,-pasakė Chad.
-Ne. Aš pareisiu. Iki,-pabučiavau jį ir atsisveikinau su visais įskyrus Clara.
Keista, jog jie taip lengvai mane išleido. Įėjus į koledžo bendrabūtį sutrikau pamačius pakabinta liemenėle. Ir ne betkieno, o mano. Paėmiau ją ir toliau paėjusi radau dar viena. Kas per velnias? Pamačiau išdeliotus apatinius ir mano širdis pradėjo spurdėti. Greitai juos rinkausi ir eidama koridorių prie savo durų pamačiau vaikiną su ramentais, kuris kabino dar kelis mano apatinius. O dieve.
-Zayn,-įsišiepiau ir jis atsisuko.