Problem (Z.M) TAISOMA

29

Marco per žingsniu atsitraukė nuo manęs, o Zayn stebėjo mane.
-Ką čia veiki?-sutrikus paklausiau ir apsikabinau jį.
Jėzau, kaip jo pasiilgau. Jo ir namuose retai matydavau, nes mokydavo naujokus atėjus į armiją.
-Ką šitie du tau darė? Lendat prie mano mergaites? Problemų ieškote?-piktai į juos žiūrėjo,-Pala gi čia Markas. Ateik čia aš tau draugiškai nurausiu pasididžiavimą, kad mano dukrele lietei,-oh dieve jis tikrai įniršęs.
Marco tikrai buvo nemenkai išsigandęs, o Malik kaip mačiau buvo ramus. Norėčiau jam trenkti, per galvą, kad suprastu, jog yra daunas.
-Tėti, jie tik kvailiai, nekreipk dėmesio.
-Pone Dariau, jūsų dukrą pati mums duoda,-prabilo Zayn ir negaliu patikėti, kad jis taip sakė.
-Kas tu toks?-suurzgė.
-Jis dar vienas niekšas, kurie pasitikėjau,-suburbėjau ir Zayn lyg pasimetė.
Nusitempiau tėti nuo jų. Jis juk būtu jiems įkrėtęs į kailį.
-Kodėl su tokiais prasidedi?-atsiduso.
-Marco tai tikra klaida mano gyvenimo, bet Zayn jis lyg mano kopiją. Viskas prasidėjo nuo įždaigų ir taip išėjo, kad jis man pradėjo patikti. Juk žinai, kaip aš dievinu krėsti kitiems žmonėms įždaigas ir jis irgi man tai darė. Pykomes, riejomes ir taip va gavosi viskas. Dabar jis bendrauja su Marco, nors viska žinojo apie jį ir mane. Pasirodo jis irgi toks asilas,-suburbėjau.
-Niekada nenusileisk tokiems šūdams. Jie nerverti tavęs. Buk, kaip visada. Keršyk ir parodyk ką reiškia nešioti Skyvenų pavarde,-šyptelėjo.
Apsikabinau jį ir jis pabučiavo mano kaktą.
-Mama irgi yra?-paklausiau.
-Taip,-nusišypsojo.
-Tau nebėra paskaitų?
-Šiandien padarysiu, kad nebūtu,-sukikenau.
-Na nusileisiu šįkart,-nusijuokiau ir kartu su juo nuėjome į kavinę, kurioje sedėjo mama.
Puoliau jai į glėbį ir stipriai apsikabinau.
*Zayn Pov*
-Jos tėvas, būtu tave užmušęs jei ne Gabby,-nusijuokė Marco.
-Tėvo dukrele,-suprunkščiau.
Tiesa sakant buvo miela, ją matyti, kaip maža vaiką apsikabinsui tėti. Bet kodėl ji neleido jos tėvui manęs sumušti? Ir kodėl ji sake, kad manimi pasitikėjo? Negaliu jai nusileisti. Tai per daug banalų. Ji man nerūpi.
-Nori?-atkišo žolės ir paėmęs užtraukiau.
Marco man tik reikalingas sužlugdyti Gabby, nes jis daug apie ją žino. Pasirodo Gabby yra turėjus galvos traumą, ir kelias savaites nežinojo kas yra Marco. O šitas šunytis gerai vaidino, kad myli. Man pyktis ima, kai žinau, kad jis lietė ją, bet kodėl amn turėtu rūpėti? Ji man niekas. Ji tik žaislas.
-Apie ką taip žmogau galvoji? Jau penkta karta kviečiu,-papurtė Marco ir atsisukau į jį.
-Žolė neša,-pamelavau.
-Jo šita gera,-sumurėjo.

Vakare buvau savo kambaryje ir girdėjau Gabby juoką. Jos tėvai buvo pas ją ir niekada negirdėjau, kad ji taip juoktusi. Kai jie išeis padarysiu mažą įždaigėlė. Palaukęs vudurnakčio įsitikinau, kad ji liko viena. Tyliai išėjau iš savo kambario. Atidaręs Gabby duris radau ją miegančia. Išsitraukiau tas spalvotas lypniasias juosteles, kurios nesukelia daug garso. Apvyniojau ją aplink lovą ir nusišypsojau. Ji negalės pajudėti, o dar negana to čia vaikščios mažas voriukas. Padėjau dėžute ant jos ir įdėjau į ją vorą. Kai ji pradės krūtėti dėžute apsivers ir iš ten išlis jos baisiausias košmaras. Viska patikrines kelis kartus grįžau į savo kambarį ir kritau į lovą.
*Gabby Pov*
Prabudau ryte ir norėjau pasiraižyti, bet negalėjau pajudėti. Pramerkiau akis ir pamačiau, kad esu apvyniota įzoliaciją. Pradėjau muistitis ir kažkokia dėžute apsivertė ir iš jos išlindo voras!
-O dieve!-suklykė ir jis artėjo link mano veido,-Padėkite!-šaukiau ir girdėjau Zayn juoką.
Jis nesveikas! Tai visai nejuokinga. Aš bijau vorų ir jie man kelia paniką. Jo šlykščios kojos užlipo ant mano veido ir smarkiai užsimerkiau. O dieve aš apsivemsiu.
-Gabby...Oh dieve!-išgirdau Monos šaukimą ir ji greitai tą vorą nušveitė nuo manęs.
Ji nukirpo ta visa įzoliaciją ir pakilus nuo lovos nusipurčiau. Tas niekšas atsiims.
-Gabby kur eini?-sutriko Mona, kai čiupau žirkles ir nuėjau į jo kambarį.
Jis jau buvo išėjęs. Atidariau jos spinta ir karpiau visus rūbus. Žinos, kaip krėsti man tokius prikolus. Mona pačius ką darau apšalo, bet nieko nesakė. Pasiėmiau markeli ir ant jo lovos paišiau nuogą vyrą. Baigusi ant sienos parašiau dideliomis raidėmis "Kerštas kale".
-Tu žiauri,-nusijuokė Mona, kai išėjome iš kambario.
-Nenusileisiu jam.
-Tai prasideda vėl karas?-pažiūrėjo į mane.
-Baisiau. Pažiūrėsim, kas pirmas ką sužlugyds.