Painfulsmile: Hey... Pameni, tu man sakei, kad tu gyveni Bradforde?
Banana69: Yeah...
Painfulsmile: Gal gali pasakyti savo namų adresą?
Banana69: Kam?
Painfulsmile: Jeigu tu nepriešarautum, aš pernakvočiau pas tave..
Banana69: Tikrai neprieštaraučiau, o kas nutiko?
Painfulsmile: Papasakosiu kai susitiksime
Banana69: Koks tavo telefono numeris?
Painfulsmile: (numeris), o kam tau?
Neatrašiau į paskutine jos žinutę. Pasiėmiau telefoną įvedžiau jos numerį ir paskambinau. Ji atsiliepė.
- La... la... bas, ka s... n... nutiko?-Kūkčiodama paklausė ir sušniurkštė nosimi.
- Labas, kur tu esi?-Paklausiau greitai.
- P... po medž... džiu... . Sėdži... dži... džiu ant žolė... lės...-Išlemeno ji.
- Kurioje gatvėje?-Paklausiau ir pora minučių buvo tyla.
- Bradford gatvė.-Prabilo nemikčiodama. Turbūt jau nusiramino.
- Ateik pas mane. Aš gyvenu Bradford gatvėje, 18.-Pasakiau.
- Bet... kam?
- Aš viską žinau.-Atsakiau ir baigiau pokalbį.
Laukiau jos sėdėdamas ant sofos. Praėjo valanda, bet jos nėra. Vaikščiojau pirmyn atgal. Gal man reikia jos ieškoti? O jeigu ji pasiklydo? O gal pakliuvo į bėdą?
Po velnių, Harry, nusiramink!
Pasiėmiau cigarečių pakelį ir ėjau link durų. Palenkiau rankeną ir pastumiau durys, bet jos ne atsidarė iki galo.
- Auch...-Merginos balsas suinkštė. Buvo tamsu, tad negalėjau pamatyti kas tai.
- Ką čia darai?!-Surikau ant jos ir stipriau pastumiau durys. Nežinau, kas man užėjo, bet aš labai jaudinausi dėl Claire.
- Atleisk...-Sumurmėjo ji ir staigiai atsistojo. Sušniurkštė nosimi ir bėgo kuo toliau.
Noras rūkyti dingo, tad grįžau namo. Atsisėdau ant sofos ir parašiau Claire.
Banana69: Kur tu?
Painfulsmile: Nežinau ir dabar man tai nerūpi. Tas Harry tikras niekšas.
Banana69: Kodėl?
Painfulsmile: Jis mane išvarė...
Ten buvo ji? Bet kodėl ji sėdėjo prie durų? Kodėl tiesiog ne pasibeldė??
Banana69: Kur tu?!
Painfulsmile: Jus jos vaikinas?
Banana69: O kas jus?!
Painfulsmile: Tai nesavrbu. Tavo mergina ar sesė savižudė. Stovi ant skardžio ir neprisileidžia žmonių. Sako, kad nušoks. Jeigu galite, atvaziuokite. Tikiuosi jus ją sustabdysite.
Pagriebiau raktus ir išbėgau iš namų. Greitai į sėdau į automobilį ie užvedęs variklį, išvažiavau iš namo kiemo. Privažiavau prie to skardžio. Prie jo buvo daug žmonių. Prasmukau per minią ir pamačiau verkiančią Claire, kuri stovėjo ant skardžio. Ji atsisuko ir pralėkė akimis per visų veidus. Nusišypsojo ir pasileido. Visi aiktelėjo. Aš greitai pribėgau prie jos ir pagavau ją. Visi pradėjo plotį. Gal jiems čia koks teatras?
- Kodėl mane pagavai? Kodėl?-Verkdama paklausė ir tranke mano krūtinę. Man ne skaudėjo, tad tiesiog tylėdamas žiūrėjau į jos akys.
- Kodėl tyli?-Tyliai paklausė ji ir nusipurčiau. Apkabinau ją per liemenį ir vedžiau ją kuo toliau nuo šio skardžio.
Prie mūsų priėjo moteriškė labai panaši į būrėją. Ji suėmė mano ranką ir apžiūrinejo delną. Paskui paleido ją ir suėmė Claire ranką ,taip pat apžiūrinėdama jos delną. Nusišypsojo ir paleido jos ranką.
- Jūsų laukia ilgas bei laimingas gyvenimas su daug vaikučių.-Pasakė. Claire susidomėjo jos žodžiais, bet aš netikėjau šiais paistalais.
- O kas bus mano vyras?-Paklausė Claire.
- Aukštas, raumeningas vaikinas su garbanotais plaukais ir smaragdinėmis akymis.-Ji atsakė ir keista, bet Claire vyras atrodė kaip aš.
- O kada mes susitiksime?-Paklausė vėl Claire išsprogdinusi akys. Būrėja sukikeno ir nurodė žvilgsniu į mane.
- Jus jau susitikote.
Trumpa, bet tikiuosi jums patiks
Kitai daliai dvi nuomonės <33
