Lėtai ėjau takeliu ir žvalgiausi. Pasiilgsiu šių Toronto gatvių ir gatvelių, namų, ir visko kas susija su šiuo nuostabiu miestu. Juk čia praėjo mano vaikystė. Žinau, kad esu tik paauglė kuri skris į Europą su keturiais draugais, bet kažkaip jaučiu, kad nebegrįšiu...
Priėjau daugiaaukštį pastata. Kai buvau aštuonmetė mergaitė prisižiūrėjus žmogaus voro vis kūrdavau planus kaip užlipti į savo balkoną. Pasižiūrėjau. Ar man tik taip atrodo ar jis praviras? Jup, jis praviras. Nužvelgiau pastatą. Koja ten... Ranka va ten... Pasikasiau pakaušį. Na.. Gal sugebėsiu... Pradėjau lipti. Jaučiu atrodau kaip kokia psichiškai nesveika mergina vorė. Įdomu ką kaimynai pamanys... Aj jo... Jie pagalvos, kad aš esu psichiškai nesveika mergina vorė. Logiška. Sukikenau iš savo minčių. Nors žinant, kad mano balkonas penktame aukšte tai... Aš jau imu permąstyti ar buvo gera mintis lipti į balkoną. Ehh nesvarbu nes aš jau ten. Ir...
FAIL
Ar aš rimtai pažiūrėjau ne į tą balkoną?
Demit!
Atsisėdau ant šaltų plytelių. Įdomu ar labai šalta būtų miegoti išdaužus stiklą...
Pala gi Dia ir Gaby turi buto raktą. Yes! Greit surinkau Gaby numerį.
(G-Gaby H-Heile)
G Aloha!!!
H Alio, gali kalbėt?
G Gaby visada gali kalbėt!
H Tada okeyy. Klausyk turi mano namų raktus?
G Jop! Aš visada viską turiu... O kam reikia?
H Na... Žinai... Tokia bėda atsitiko...
G Nu gerai gerai ateinu tik neuždusk ten su savo bėdom.
Laukiau... Laukiau... Vos neužmigau... Laukiau..
-Heile!-pasigirdo balsas.
Pakilau nuo plytelių.
-Gab aš čia vat! Balkone!
Ta žvengia. Atidaro. Ir žvengia.
-Kaip tau čia buvo?- springdama savo juoku paklausė.
-Vaidinau žmogų vorą,-burbtelėjau.
Ta dar labiau žvengė. Lopė.
-Gerai mergyt einam į banką.
-Ko ten?- nepatenkinta klausiau.
-Svarų gi mums reik. Tai eik greit persirengti ir einam.
Užsitempiau plėšytus džinsus, laisva maikute, basutes be kulno, paėmiau 5000 Kanados dolerių ir juos įsidejau į kremine rankinę.
Prie durų pagriebiau skrybėlaitę ir akinius nuo saulės.
-Viskas! Einam! Gabyzaaa ainam!
-Gerai tuoj... Keturi tūkstančiai devyni šimtai... OK viskas yra.
Žingsniavom linksmai plepėdamos apie nereikšmingus dalykus. Bankas jis didesnis nei įsivaizdavau. Nors ne esmė, kad buvau ten daug sykiu. Viena valanda laukimo yra kažkas siaubingo. Nekenčiu laukti. Žinant, kad tarkim šią minutę kažkas nutiks blogo tau ar tavo draugams.
Bet buvo verta. Buvo verta laukti ir gauti nuosava banko kortelę kurioje dabar yra 2667.82 svarai!
Atsisveikinus su Gaby grįžau namo ir laukiau mamos. Ji visiškai nebuvo panaši į mane. Kažkaip įtariu, kad ji nėra mano tikroji mama.
Ji grįžo pavargusi.
-Ate ate ,mam, aš ryt skrendu į Londona ir mas daugiau nebepasimatysime.
-Aha...
Ir ... Ir... Tai viskas? Easy!
~Gabayja
