Staiga lyg atsijungiau nuo kūno. Negalėjau nei matyti nei girdėti. Nieko negalėjau padaryti tik sėdėti kažkokiam kambarį ir nieko neveikti. Kaip staiga atsijungiau nuo kūno taip pat staiga ir prisijungiau. Tik buvau ne prie tos senės prekystalio, o prie kažkokios palapinės. Įėjau į ją. Mane pasitiko skardus tamsiaplaukės balsas.
-Sveika atvykus į būrėjos Danielle's palapinę ką tau išb... -tada ji atsisuko ir atrodo.. susigužė?!-O tu šventas Hine! Ar gi čia pati Andrea? Andrea Russett?
-Amm... man atrodo, kad jūs mane su kažkuo painiojete!-pasakiau
-Tavęs, Andrea, su niekuo nepainiočiau,-ji papurtė galva.- Ir be to ką pasidariai plaukams? Kodėl jie šviesūs?
-Visų pirmą aš Heile. Ir visų antrą jie jau tokie buvo. Ir iš vis kas jūs?!
- Negerai, negerai... Setas užmigdė ne tik tavo galias, bet dar ir atmintį... Negerai, negerai... -burbėjo ji.-Aš Danielle ir nevadink manęs jūs vadink tu.
-Gal galėtum man viską paaiškinti? -paklausiau.
-Gerai, Andrea, bet ne dabar. Štai imk mano vizitine kortelę. Paskambink ir susitiksime. Beje-ji pakėlė rankas ir pamosikavo. Staiga kažką pajaučiau ant galvos. Pasižiūrėjau į savo plaukus ir jie buvo... tamsiai rudi? -Na štai dabar daug geriau. Tai yra tavo tikroji plaukų spalva. Na tai iki pasimatymo Andrea.
Pasakė ir vėl atsijungiau. Aš sėdėjau tam kambarį ir galvojau apie Danielle's pasakytus žodžius. Prisijungiau prie kūno taip pat netikėtai kaip ir pirmąjį kartą. Na ką reiks įprast.
Laukiau Baker street'o gatvėje draugų. Pastebėjau juos ateinant su visokiais maišeliais ir kitokiu š...
-Hey Heile!- nusipurčiau nuo paskutinio žodžio.- Kodėl tu be maišelių? Tokia kaip tu - parduotuvių maniakė turėtu turėti jų mažiausiai dvidešimt! Ir... Ką po velniais pasidarei plaukams?!- paklausė Gaby.
-Na įsigyjau pakabuką.-tyliai pasakiau.-Štai!
Išsitraukiau iš kišenės pakabuką.-O dėl plaukų tai aš juos persidažiau. Ir viskas.
Ėjom gatvėmis ramiai šnekėdami įvairiomis temomis. Ir viena iš jų buvo apie akis. Mano akys keistos. Bent visi tai sako. Maišytos akys - retenybė. Tokias va aš ir turiu. Gaby sako, kad jose galima pamatyti viską! Ateitį, praeitį ir dabartį. Visiškai viską! Na, o aš matau paprastas maišytas akis. Daugiau nieko. Ak kaip norėčiau būt paprastas žmogus... Pala! Juk aš ir esu paprastas žmogus! Nors... Po apsilankymo pas būrėja nežinau...
Grįžus namo nebuvo ką veikti, todėl išėjau į kelionę aplink namą. Apžiūrėjus pirmą , antrą ir trečią aukštus nieko gero neradau. Jaučiausi kvailokai. Ieškojau kažko, bet nežinojau ko.
Nuėjau į Jim kambarį kuris buvo šalia mano. Tas niūrusis kambarys man nepatiko. Bet aš nebūčiau aš jei jo nepatikrinčiau kaip reikia. Staiga užmačiau duris. Normalias žmogaus dydžio duris. Jau siekiau jas atidaryt...
Šį kart viskas laukite kitos dalies! Vote!
~Gabayja
