Linijos ryškėjo žemiau riešų. Vienoje plaštakoje buvo baltas pusrutulis su juodu taškeliu, o kitoje juodas pusrutulis su baltu taškeliu. Pala... Šitą ženklą jau kažkur mačiau... Na jooo!!! Taigi čia kung fu pandos ženklas! Sudėjau abi plaštakas. Tai tai nuostabu! "De-de-dequin!"- sumikčiojau. -"Ką tai po galais reiškia?"
"Versk kitą knygos puslapį."
Atverčiau. Nieko. Ten buvo tik istorija. Verčiau ir verčiau knygos puslapius kol suradau kung fu pandos ženklą. Pradėjau skaityti: -Šitą galia turi tik išrinktieji. Tai energija kuri sklinda iš aplinkos. Išrinktieji šitą galia dar vadina CHI. Stichijų valdytojai gali jausti CHI, bet negali jos valdyti. Demonai mutantai turi pačią stipriausia CHI todėl būrėjos, stichijų valdytojai, magai dažniausiai susigužia nuo per didelio energijos pliūpsnio į patalpą.
Tai štai kodėl Dani susigužė kai atėjau pas ją... Pavarčiau knyga ir mano akys užkliuvo už pavadinimo "Zenlandija". Pradėjau skaityt: Zenlandija- tai slaptos planetos miestas. Ten yra daug daugiau CHI nei žemėje ir kitokių magiškų būtybių. Kad į ją patekti reikia atrasti saulės tako vartus. Bet ten yra ir blogybių. Tarkim siaučia drakonų armijos. Tačiau ačiū dievui galima juos nugalėti. Pašnairavau į laikrodį. Omg dabar 03: 55?! Jooo tas knygos skaitymas atima daaaug laiko. Uždariau ją ir išgirdau keista garsą. Jis buvo šnypščiantis panašus į "heauuuuuuu". Pažvelgiau knygos pusėn. Iš jos sklido mėlyna, blanki šviesa kuri gerai apšvietė kambarį. Mėlynoji šviesa susipynė. Sugebėjau įžvelgti veido, kūno kontūrus. -Sveika Andrea.- Ji pasisveikino angelišku balsu. Ir nusišypsojo.-Tau tai bus kiek keista, bet... Aš dvasia. Nepaprasta. Aš Samarė. Vadink tiesiog Same. Taigi aš atkeliavau čia tiesiai iš Zenlandijos. Atvykau pranešt, kad Setas - tavo sukūrėjas laukia tavęs. Linijos pradėjo nykti. Nyko, nyko ir susitraukė iki mažyčio popieriaus lapelio kuriame buvo parašyta: Railis Smitas.
Tik tiek? Keista... -Kažkaip laikas labai greit eina,-tyliai sau pasakiau pamačius kiek dabar valandų.-Rimtai dabar 5 ryto?!
Sutvarkius ir paslėpus knyga kritau į lova. Miegas pasiglemžė mane ir aš iskridau toli... Toli.. Nuo šio keisto pasaulio...
-Kelkis Kelkis!- kažkas spiegė man į ausį. Lėtai praplėšiau akis ir pamačiau visus savo draugus. -Kiek... dabar... valandų?-mieguistai paklausiau. - Jau 8 valandos! Heile kiek gali miegot?!-Piktokai pasakė Jim. Sugriebiau jam už gerklės. -Daugiau. Niekada. Nevadink. manęs. Heile. Aš Andrea-tyliai ir ramiai tariau.- beje aš turiu teise miegoti, nes nemiegojau iki penkių todel Duokit man ramybe. Jie stovėjo apšale, bet greitai pasišalino. Užsiklojau ir saldžiai užmigau. Atsibudus apsirengiau paprasta suknele ir aukštakulnius. Pasiėmiau savo kuprine kurioje buvo sportbačiai ir sportinė apranga. Po apsilankymo pas Raili žadu eit pabėgioti na, o su suknele ir aukštakulniais nežadu to daryti...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
