-Harry ar tau viskas gerai? Ką tu darai mano kambaryje?-aš paklausiau Harry.
Buvau suglumusi. Gal jis vaikšto per miegus?
-Noriu pasikalbėti,- jis atsakė ir atsisėdo ant mano lovos krašto.
-Gerai, apie ką?-susierzinusi paklausiau, nors man trūko m...
-Ir kas tas laimingas vaikinas? Tu vis dar nepasakei jo vardo man" sako jis susudomėjas.
"Luke" Sakau ir nuleidžiu akis į savo rankas.
"Dahlia" Harry sako sunerdamas savo rankas ant krutinės.
Pažvelgiu į jo akis.
"Aš atsiprašau už viską. Matydamas tave dabar leidi man suprasti, kaip blogai aš pasielgiau. Aš tiesiog tikrai sušiktai atsiprašau", sako jis ir purto galvą.
Mano rankos ima drebėti, o akyse kauptis ašaros.
"Tau turėtų būti gaila! Tu palikai mane be žodžių, be atsisveikinimo. Tu žinai, kiek naktų aš verkiau ir šaukiau? Ir tai vis dar vyksta!" sukūkčioju.
"Šūdas aš atsiprašau. Aš tave myliu Dahlia. Tai manęs nesustabdys nuo to. O ar tave stabdo?" Harry klausia su viltimi jo akyse.
"Ne, bet aš susitaikiau su tuo" atsakau."Man labai gaila, bet turiu eiti"
Numetu ant stalo kelis banknotus ir išeinu iš kavinės. Sustoju prie savo automobilio ir sisimastau apie gyvenimą, kai Harry mane paliko.
Lankiau į koledžą ir pradėjau savo santykius su Zayn. Mes draugavome apie metus, kol mes abu supratome, kad nesam vienas kitam skirti.
Luke ir aš radome vienas kitą po metų, kai jis pradėjo mokytis tame pačiame koledže.
Mes pradėjome susitikinėti ir tada susituokėme.
Mes susilaulėme vaikų ir mūsų gyvenimas yra paprastas.
Aš esu laiminga, bet tai tik tokia yra viena mano dalis, kita didelė dalis manęs vis dar prisimena mano pirmąją tikrąją meilę ir jos vis dar nepaleido iki šiol.
Harry pov*
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Aš sėdžiu kavinėje suprasdamas, kad ji paliko mane vėl, bet aš neprarasiu jos dar kartą.
Ji stovi prie savo automobilio ir aš pagreitinu žingsnį pasivydamas ją.
Aš prieinu prie jos, apglėbiu jos liemenį ir pabučiuoju.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
"Harry-" ji pradeda sakyti.
"Nieko nesakyk Dahlia. Visus šiuos metus man trūko tavęs... Aš žinau, tu turi šeimą, bet man reikia žinoti kad-" aš sakau jai, bet ji mane nutraukia.
"Šūdas Harrry, kodėl negalėjai padaryti to prieš tai? Jau per vėlu", ji sako, ir aš nubraukiu jos tekančias skruostais ašaras.
"Niekada nėra vėlu. Ar gali išklusyti manęs, Dahlia? Ar tu jį myli, kaip mylėjai mane?" klausiu.
"Žinoma, kad ne. Aš ir dabar tave myliu..." sako ji purtydama galvą.
"Būk laiminga su manimi, prašau. Leiski man padaryti tave laimingą" prašau jos.
"A-aš nežinau, ką daryti, Harry", sako ji.
"Aš nenoriu visko tau sugadinti, bet manau, kad turėtum pagalvoti apie tai. Paskambink man." Sakau jai.
Ji paima mano numerį ir įdeda į savo kišenę. Atveria savo automobilio dureles ir dar kartą atsisuka.
"Sudie Harry"sako ji pakšteldama man į skruostą ir įsėdusi į automobilį, palieka mane nežinioje. -"-"-"-" Tai yra pabaiga ir kiek supratau mergina, kuri ją rašo pasirinko tokią pabaigą. Prieš kelis menesius ji norėjo ją tęsti, bet daugiau jokių žinių nebesulaukėm. Ačiū, kad skaitėt gal kada ta mergina nuspres pabaigti viską geraja linkme.
