Now is the time

Untitled Part 1

Kiekvienos merginos istorija prasideda nuo to, kai ji sutinka sau tinkamą vaikiną, jį įsimyli ir be jo negali tverti nei minutės. Mano istorija gana panaši, tik aš esu prižadėta princui nuo pat gimimo. Šį vaikiną pažįstu nuo mažens... Tačiau šiandien mūsų garbei yra keliamas pokylis, kurio metu, jis turėtų man pasipiršti. Žinoma, kad aš tai žinau, nes mane visko mokė nuo pat tada, kai pradėjau lankyti mokyklą.

Kad ir dabar sėdžiu ant kėdės ir laukiu, kol man padarys šukuoseną, makiažą ir išrinks tinkamą suknelę. Mano kambaryje sukasi penkios merginos, o viską prižiūri mano mama. Ji tokia laiminga, nes aš galiausiai paliksiu namus ir būsiu naujos šalies būsima karalienė. Tai didžiulė garbė, tačiau aš žinau, kad man reikės paklusti kiekvienam karaliaus norui.

- Brangioji Ana, stokis, laikas rengtis.- pasakė mama ir aš atsistojau.

Nuo manęs buvo nuimtas ilgas apsiaustas ir pamautas ryškiai raudonas korsetas. Įsikibau į stalą ir su kiekvienu trūktelėjimu giliau įkvėpdavau oro, nes tai lyg kankynė. Suveržus korsetą aš vos galėjau prakvėpuoti, tačiau mama plojo rankomis ir negalėjo manimi atsigrožėti. Galiausiai uždėjus sijoną ir audeklą buvau aprengta. Ant galvos buvo uždėta graži tiara, kuri mane puošė. Atsistojau prieš veidrodį ir nusišypsojau, nes išties atrodžiau labai gražiai. Raudona suknelė nors ir buvo kiek pūsta, bet kiekviena klostė lengvai krito. Apsisukau ir mama nusijuokė, nes taip darydavau visada, kai buvau maža mergaitė.

- Palikime princesę vieną. Tegul pasiruošia.- pasakė mama ir su visomis mano tarnaitėmis išėjo palikdama mane vieną.

Stovėjau vidurį kambario, bet galiausiai priėjau prie plačios palangės. Atsisėdau ant jos ir pasilenkiau pažiūrėti, ar kas nors yra laukia. Pamačiusi, be galo, daug karietų išsižiojau, nes net nenutuokiau, kad atvyks tiek daug žmonių.

- Princese Ana, jums laikas jau eiti.- pasakė atėjęs vienas iš rūmų apsauginių.

Atsistojau, pasitaisiau suknelės sijoną ir išsitiesus pradėjau eiti link didžiosios menės. Turėsiu nulipti laiptais, o tai didžiausias mano išbandymas. Vienas pliusas, kad mane lydės keli tarnai man iš už nugaros ir neš suknelės, velkančias žeme, klostes. Likus keliems žingsniams iki laiptų sustojau ir giliai įkvėpiau. Galiausiai pradėjau eiti, o pasiekusi laiptų turėklą sustojau. Stipriai į jį įsikibau, o muzika kaip tyčia nustojo groti. Pradėjau lengvai leistis laiptais, o visų didikų žvilgsniai buvo nukreipti į mane. Akimis ieškojau savo būsimo karaliaus, tačiau neradus nepasidaviau, ėjau iškėlusi galvą. Nusileidus laiptais mane pasitiko tėtis ir ištiesė man parankę, kad į ją įsikibčiau.

- Atrodai labai gražiai.- pasakė pasilenkęs tėtis.

Mums priėjus prie karališkos Malik šeimos aš sustingau ir negalėjau nei truputį pajudėti.

- Princese Ana, atrodote nepriekaištingai.- pagyrė mane karalienė Malik.

- Ačiū, jūs taip pat.- pasakiau ir pritūpiau.- Karaliau.

Tai pasakius taip pat pritūpiau ir jis man nusišypsojo.

- Kiek daug paaugai per tuos 5 metus, Ana. Gražu žiūrėti, kokią turėsime marčią.- pasakius jiems tai man prieš akis išdygo pats princas, tačiau dabar jis atrodė daug vyriškesnis, labiau pasitikintis savimi.

- Princese Ana, ar leisite man jus saugoti nuo šios akimirkos iki pat mirties, jus gerbti ir mylėti, kaip savo žmoną. Princese Ana, ar sutinkate būti mano būsima žmona, būsima karalienė Malik ir Švedijos valdų valdovė, kuri mane drąsins prieš visus karus ir rūpinsis mūsų princais ir princesėmis?- jis priklaupė ant kelio ir ištiesė man žiedą su deimantu.

- Taip, prince. Sutinku tekėti už jūsų.- man užteko tik to, kad jis atsistotų ir užmautų ant mano piršto žiedą, mane apkabintų ir pabučiuotų į lūpų kamputį.

Aplinkui pasigirdo garsūs plojimai, o mano skruostu nuriedėjo ašara, kuri nebuvo džiaugsmo... Tai turėtų būti kiekvienos merginos svajonė, tačiau man, tai tik dar vienas iššūkis, kurį turėsiu priimti.

Atsikėliau kai į mano kambarį įsiveržė mano mama ir kelios tarnaitės.

- Ana, kelkis. Po pusryčių tu išvyksti pas savo būsimą vyrą.- pasakė mama tvirtu balsu ir man neliko nieko kito, kaip rengtis ir eiti pusryčiauti.

Išlipusi iš lovos buvau nuvesta į vonią, kur mane išprausė, grįžus į kambarį man, nespėjus mirktelėti, buvo užmauta suknelė. Ji buvo tamsiai mėlyna. Sijonas buvo pūstas, suknelės viršus blizgėjo, o rankovių galai vilkosi žeme. Ši suknelė buvo rinkta šiai dienai. Galiausiai surišus mano plaukus į kuoduką ir uždėjus tiarą jau buvau paruošta eiti pusryčių. Kartu su mama išėjom iš kambario ir žingsniavome į valgomąjį, tačiau nei ji, nei aš nepratarėme nei vieno žodžio. Tik įėjus mums visi atsisuko, o mano sužadėtinis priėjo prie manęs.

- Ana, atrodai labai gražiai. Ar pasiruošusi?-paklausė ir atkišo savo parankę.

- Prince... Ačiū, jūs labai malonus.- pasakiau ir įsikibau.

Jis mane palydėjęs iki kėdės ir padėjęs atsisėsti pats prisėdo šalia. Pasižiūrėjo į mane ir nusišypsojau, bet galiu pasakyti, kad šypsena nebuvo tikra, ji buvo dirbtinė. Žinoma, juk nei jis, nei aš to labai nenorime. Mums pavalgius Malik šeima atsistojo ir padėkojus mano šeimai už tokį malonų priimą pradėjo atsisveikinti. Aš stovėjau, nes nežinojau, kaip man dabar elgtis. Mano mama pažiūrėjo į mane ir parodė, kad eičiau į savo kambarį. Atsiprašiau visų ir greit nuskubėjau. Įėjus į kambarį nustebau, nes visi mano daiktai buvo sudėti į skrynias, o mano apsiaustas ir ilgos pirštinės su skraiste buvo padėtos ant kėdės atlošo, paruoštos mano išvykimui. Pasiėmiau skraistę ir užsidėjau ją ant galvos, taip, kad nesimatytų mano plaukų, tada užsidėjau pirštines, kurios buvo ilgos, bet plonos. Baigusi pasiėmiau skraistę ir ja apsisiaučiau savo gležną kūną. Baigusi pažiūrėjau į save veidrodį ir nežinia kodėl nusišypsojau, gal todėl, kad dabar būsiu moteris ir šalies valgytoja...

- Princese, jūsų jau laukia karieta ir karališka šeima.- pasakė atėjusi viena iš mano tarnaičių.

Linktelėjau ir išėjau iš kambario. Ėjau greitai, kad manęs nereiktų laukti. Išėjus laukan mano akys nukrypo ties viena iš karietų ir prie jos stovinčio princo Zayn. Jis man ištiesė ranką, taip padėdamas į ją įlipti, o visi mano šeimos nariai žiūrėjo taip, lyg būčiau ne jų dukra. Kartu su manimi įlipo ir princas. Galiausiai mes pradėjome judėti, o aš nedrąsiai pažiūrėjau į rūstų princo veidą.

- Niekada nemaniau, kad ši diena ateis taip greitai ir mes galiausiai būsime priversti susituokti, susilaukti vaikų ir valdyti mano šalį.- pasakė jis ir atsisuko į mane.- Aš neprižadu tau, kad viskas ne bus kaip pasakoj, tačiau pasakysiu tik tiek. Jei tu būsi nuoširdi, klausysi mano įsakymų, tada viskas bus daug lengviau, o tu turėsi viską, ko tik įsigeisi.

Nieko jam neatsakiau, o tik nusisukau ir galvojau apie tą, ką jis man ką tik pasakė. Juk aš ir nesitikiu tobulo gyvenimo, tačiau tai, ką jis man pasakė sudrebino širdį, nes bijojau, kad jis gali padaryti, ką nors neapgalvotai.

Mes važiavome gerą pusdienį be jokio sustojimo, o pasiekus naują karalystę mano širdelė suspurdėjo, nes aplinkui pasigirdo žmonių balsai, šūkčiojimai, nes grįžo karališkoji šeima su princo sužadėtine. Kiek mano mama man pasakojo, šiandien vakare turėtų būti rengiama puota mano garbei, kad esu jų nauja šeimos narė. Norėjau to paklausti Zayn, bet bijojau, kad jo neįžeisčiau tokiu tiesmuku klausimu.

Pasigirdus trimitas neištvėriau ir pažiūrėjau pro langelį. Mes jau buvome rūmų kieme, o aplink rikiavosi aukštuomenės nariai ir tarnai. Visi buvo sustoję į vieną liniją ir laukė mūsų karietų, kurios sustojo. Pirmiausiai išlipo princas, o tada buvo ištiesta ranka man. Į ją įsikibus grakščiai išlipau iš karietos ir įsikibau į Zayn parankę. Zaayn tėvams išlipus jie pirmi nuėjo į rūbus nekreipdami į mus dėmesio, lyg kažkur labai skubėtų. Mums priėjus prie stovinčių žmonių, jie vis nusilenkė, parodydami pagarbą.

- Išsirink kelias merginas, nes jos bus tavo tarnaitės.